Ministras jurbarkiečius paragino imtis nors ir beprotiškų, bet legalių verslų

Finansų ministras Rimantas Šadžius ragina jurbarkiečius imtis nors ir beprotiškų, bet legalių verslų.  Anot jo, šiame krašte per daug „individualia“ veikla užsiimančių žmonių, o tai atgraso investuotojus. Finansų ministras Jurbarke lankėsi penktadienį, Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centre jis dalyvavo verslo ir valdžios atstovų diskusijoje apie euro įvedimą ir ES investicijas.

Šiuo susitikimu susidomėjo tik keli verslininkai. Absoliuti dauguma atėjusių – viešojo sektoriaus atstovai: valdininkai, politikai, tarnautojai. Tai pastebėjo pats ministras, žvilgtelėjęs į registracijos lapą. Tarp užsiregistravusiųjų – tik trys verslininkai.

Susitikimas Jurbarke – šiemet jau penkioliktas Finansų ministerijos inicijuotas regioninis renginys, skirtas diskutuoti su regiono verslo ir valdžios atstovais apie ES investicijų efektyvumą ir euro įvedimą.

Diskusijoje dalyvavo Jurbarko rajono meras Ričardas Juška, UAB „Rūta“direktorius Algirdas Gluodas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis.

Meras kritikavo valdžią, verslininkas – švietimo sistemą

Meras finansų ministrui pažėrė kritikos, kad nėra atsakingo asmens ar institucijos, kuri apjungtų valdžios institucijas, savivaldybes ir verslininkus siekiant padėti verslui. Klausė, ką veikia užsienio reikalų ministerijos ekonomikos atašė. Anot R. Juškos, savivaldybė nori padėti verslui, bet neturi galimybių. Tikisi, kad keisis valstybės požiūris į smulkų ir vidutinį verslą. Meras išreiškė nepasitenkinimą, kodėl startavus naujam 2014-2020 m. finansavimo laikotarpiui, neliko probleminių teritorijų, prie kurių priskirtas ir Jurbarko rajonas, kad lėšos metamos į tikslines teritorijas.

Finansų ministras į šią kritiką atsakė šaržuodamas: „Diskusija prasidėjo nuo didžiulės mero kritikos valstybės institucijoms, kurios nepaskyrė vieno žmogaus, kuris atsakingas už visų darbo vietų sukūrimą Lietuvoje“.

UAB „Rūta“ direktorius Algirdas Gluodas daugiau kritikavo Lietuvos švietimo sistemą. „Man imponuoja Kanada. Kvebeko provincijoje į jokį universitetą neįstosi, nebaigęs profesinės mokyklos. Šitokiu keliu pradeda eiti vokiečiai. Profesinis mokymas yra svarbiausias etapas. Mes turėjome nemažai praktikantų iš Omahos universiteto JAV. Magistrai atvažiuoja 45-50 metų amžiaus. Mūsų magistrai eina iš suolo į suolą, ir kai galiausiai išeina su magistro diplomu, atsiprašau, bet nepažįsta metro“, - sakė A. Gluodas.

V. Levickis: visa Lietuva nėra patraukli investuotojams

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis apgynė merą sakydamas, kad apskritai visos Lietuvos rinka nėra patraukli rimtiems investuotojams ir kad negali visi šalies regionai tolygiai vystytis. Jis siūlė stipriai gerinti verslo aplinką. Jis sutinka su meru R. Juška, kad, V. Levickio žodžiais, šiuo metu savivalda absoliučiai finansiškai nesavarankiška ir finansiškai nemotyvuota pritraukti verslą ar jam padėti.

V. Levickis pasidalijo verslo aplinkos tyrimu, kurį konfederacija atliko 2007-2008 metais. Vienas iš klausimų – su kokiomis problemomis susiduria smulkus ir vidutinis verslas regionuose. Didžiausia bėda smulkaus verslo atstovai nurodė ne mokesčius, o kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą.

UAB „Rūta“ direktorius  A. Gluodas apie Jurbarko aukso gyslą

Anot UAB „Rūta“ direktoriaus, ES paramos nauda yra akivaizdi. „Jei pažiūrėtume  į įmonę, kokia ji buvo man pradėjus dirbti ir kokia ji yra dabar, pasikeitimai yra didžiuliai. Ir tai padaryta su Europos Sąjungos parama“, – patikino A. Gluodas, lietuvių saldainių fabrike dirbantis nuo 1995 metų. „Rūta“ vykdo per 20 projektų, kurie įgyvendinami ES lėšomis. Vieno projekto teko atsisakyti. „Šiais metais pirmą kartą raštiškai atsisakiau vykdyti vieną projektą. Todėl, kad norint dalyvauti vienoje parodoje užsienyje, turi įsipareigoti eksportą padidinti kasmet po 10 proc. Gauni keliolikos tūkstančių litų paramą – ir tokie nelogiški įsipareigojimai“, - svarstė jis. 

Kalbėdamas apie investicijų pritraukimą į Jurbarką, A. Gluodas neabejoja, kad šis kraštas labai patrauklus turistams. „Lietuvoje nėra daugiau tokios vietos, kad būtų toks turistinis maršrutas – nuo Kauno, Raudondvario iki Vytėnų. Jei tą įsisąmonintumėte - čia būtų toks srautas žmonių, būtų tokios pajamos... Jei Rygą aplanko 2 mln. turistų per metus, tai Jurbarkas tikrai turėtų sutraukti 200 tūkst.. Mes irgi su ES parama įkūrėme šokolado muziejų. Jei per metus jame apsilanko apie 30 tūkst. lankytojų, tai  pajamos irgi nemažos susidaro“, - dalijosi mintimis Plokščiuose, Šakių rajone, kitame Nemuno krante priešais Raudonę gimęs verslininkas. Šiuo metu A.Gluodas gyvena Smalininkuose.

Siūlo imtis kad ir beprotiškų, bet  legalių verslų

Finansų ministras įvardijo Jurbarko krašto bėdą. „Pas jus labai daug „individualia“ veikla užsiimančių žmonių. Daugoka. Deja, tas fonas „individualia“ veikla užsiimančių yra vienas iš faktorių, atgrasančių investuotojus“, - sakė R.Šadžius. Savo tyrimą, kas stabdo investicijas, yra atlikęs ir pats ministras. „Kada šnekiesi su verslininkais individualiai ir jų klausi, kas stabdo tas investicijas, tai pirmas faktorius, kurį visi pasako nesusimąstę  – korupcija ir šešėlis“, - sakė ministras, siūlydamas sprendimą. „Reikia žmones skatinti imtis nors ir beprotiškų, bet legalių verslo iniciatyvų“, - patarė ministras. Jis pastebėjo, kad Lietuvoje verslas yra suvokiamas kaip prekyba. „Prekyboje niekada gyvenime nenukonkuruosime olandų. Mums reikia gaminti kažką paprasto, kas atsigultų ant lentynų“, – sakė ministras. R. Šadžius pagyrė, kad Jurbarko rajono savivaldybė išsaugojo verslo informacijos centrą. „Šaunuoliai. Bet dabar į tuos centrus reikia privilioti žmones. Pradėti juos civilizuoti, kad čia kurtųsi ne tik parduotuvėlės, bet ir paslaugų įmonėlės“, - sakė ministras.

Rajonui – per 188 mln. Lt injekcija

Finansų ministerijos duomenimis, Jurbarko rajono savivaldybėje ES paramos lėšomis finansuojami 72 2007-2013 metų laikotarpio projektai. 52 projektai jau baigti įgyvendinti. Bendra projektų vertė – per 188 milijonų Lt.

2014-2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programa į Lietuvą per 7-erius metus atneš per 23 milijardus litų. Artimiausiu metu kiekvieno regiono uždavinys yra suplanuoti ES investicijas taip, kad jos kurtų ilgalaikę pridėtinę vertę, o žmonės pajustų realią investicijų naudą.