Micevičiai „Jurbarką-Karį-Manvestą“ palaiko ypatingai

Pradėjus pažintį su Jurbarko krepšinio komandos „Jurbarkas-Karys-Manvesta“ sirgaliais paaiškėjo, kad oranžini virusu dažniausiai sergama darniomis šeimomis. Viena iš tokių šeimų – Vaida ir Vaidotas Micevičiai, gryni jurbarkiečiai, gyvenantys kitapus Nemuno. Trijų vaikų – 12-mečio Roko, 17-mečio Lauryno ir 19-metės Miglės – mama Vaida, kurią ir pakalbinome, „Jurbarko-Kario-Manvestos“ žaidimą stebi ypač atidžiai, nes komandoje žaidžia vienas jos sūnų – gimnazistas Laurynas.

Vaida prisipažįsta, kad jai patinka krepšinis. Visada mielai stebi Lietuvos rinktinės žaidimą Europos čempionatuose, Olimpinėse žaidynėse. Tiesa, didele krepšinio specialiste moteris savęs nelaiko. „Nesu profesionali krepšinio fanė, labiau mėgėja“, – kuklinasi ji. Šypsosi, kad pati krepšinio nėra žaidusi, nors kamuolį rankose teko laikyti – kažkada mokykloje, jau nepamenanti kurioje klasėje, dalyvavo baudų metimo varžybose ir užėmė antrąją vietą. Vyras Vaidotas jaunystėje žaidė futbolą, tad mielai stebi futbolo varžybas. Abu sūnūs, kaip ir dera krepšinio šalies piliečiams, lanko krepšinio treniruotes, o dukra šoka. Beje, pati Vaida dar labai mėgsta skaityti knygas ir ilsėtis prie jūros. Sako, kad norėtų daugiau keliauti, bet dėl vyro darbo užsienyje sunku suderinti atostogų laiką.

Rungtynes stebi ypač atidžiai

Vyresnysis Micevičių sūnus Laurynas krepšinio treniruotes Jurbarko sporto centre pas Povilą Valaitį, kuris yra ir Jurbarko krepšinio komandos vyr. treneris, lanko nuo antrosios klasės, jau devintus metus. „Taip pamažu krepšinis atėjo į mūsų šeimą“, – pasakojo Vaida. „Jurbarko-Kario“ rungtynes, kai jos vykdavo Jurbarke, Micevičių šeima stebėdavo ir anksčiau, bet dabar jos tapo ypatingai svarbios. „O šiemet, kai Laurynas pateko į sudėtį, stebime dar atidžiau“, – džiaugėsi Vaida, pridūrusi, kad pati visada stengiasi gyvai pamatyti rungtynes, kuriose žaidžia Laurynas, kai jos vyksta Jurbarke. Lauryno žaidimas rūpi ir tėčiui bei sesei – šie komandos žaidimą stebi visada, kai tik turi laiko. Stebėti rungtynes Micevičiai ateina tinkamai pasiruošę. „Turime sirgalių atributikos, tad į rungtynes keliaujame pasipuošę“, – šypsosi Vaida. Krepšininkų žaidimą išvykose šeima dažniausiai stebi per televizorių.

Serga ir už buvusius mokinius

Vaida yra Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos mokytoja, tad negali ramiai stebėti ne tik sūnaus, bet ir buvusių mokinių žaidimo. Turi juos palaikyti, už juos sirgti „Su kitų vaikų – žaidėjų mamomis juokaujame, kad mes nuolatinės sirgalės tribūnose. Palaikome ir savo, ir ne savo vaikus. Džiaugiamės, kuomet jie įmeta į krepšį, jaudinamės ir nerimaujame kartu, jei krenta ant žemės. Pergalės atveju džiaugiamės su Laurynu“, – pasakojo Vaida, pridurdama, kad po pralaimėjimo būna ir nekalbėjimo valandų, mat sūnus labai išgyvena dėl komandos patirtos nesėkmės.

 Krepšinis moko atsakomybės

Jaunojo krepšininko mama labai džiaugiasi, kad sūnus gyvena šia sporto šaka. „Krepšinio treniruotės Laurynui davė labai daug. Pirmiausia išmokė jausti atsakomybę ne tik už save, bet ir už komandos draugus. Išmokė suprasti, kad jis ne vienas aikštėje, o reikia žaisti ir dirbti komandiškai. Jis sustiprėjo emociškai. Jei pačioje treniruočių pradžioje po nesėkmių liejo pyktį, emocijas, treneris viską sustatė į vietas:  yra disciplina, rutina. Jei nevaldai emocijų – salės durys atviros“, – pasakojo Vaida, labai dėkinga treneriui už rūpestį. Po sūnaus patirtos traumos ji sulaukė daug patarimų ir palaikymo.  „Treneriui reikėjo daug kantrybės iš aštuonmečių vaikų užsiauginti jaunuosius krepšininkus“, – pastebėjo ji.

Vaida džiaugiasi sūnaus sėkme bei jo besipildančiomis svajonėmis. „Laurynui patekimas į „Jurbarkas-Karys-Manvesta“ komandą – viena iš išsipildžiusių svajonių. Nors kol kas jis šildo atsarginių žaidėjų suolelį, tikrai, manau, sulauksime to laiko, kai Lauryno Micevičiaus pavardė bus ištarta pristatant komandos žaidėjų sudėtį“, – viltingai kalbėjo mama.

Tuo neabejojame ir mes, linkėdami sėkmės Laurynui ir visai Micevičių šeimai.