Manė, kad gyvena kaime - neseniai sužinojo, kad mieste

Tas pats adresas oficialiame miesto plane – Naujasodžių kaimas, o Registrų centre – Jurbarko miestas. Tokia painiava įvyko dėl to, kad gyvenama pagal sovietmečiu sudarytą planą. Kad tokios painiavos neliktų, Jurbarko rajono savivaldybė tvirtins naują miesto ribų planą, kuriame miesto ribos gerokai prasiplės. Tokiose teritorijoje gyvenantys žmonės tikina jau pripratę ir prisitaikę gyventi „nei mieste, nei kaime“, ir teigia, kad keblumų dėl to nepatiria. Juokauja, kad visi sparčiai sumiesčionėjo. Kaime nori likti tik ūkiškai gyvenantys jurbarkiečiai.

 „Jei verslas dėl to sugriūtų, baisus dalykas. O mums niekas nesugrius. Man jokio skirtumo, ar aš gyvensiu mieste, ar kaime“, - „Mūsų laikui“ sakė jurbarkietė Aldona Bacevičienė, paklausta, kur norėtų gyventi – kaime ar mieste. Mat moteris gyvena sodyboje, kuri pagal vieną teritorijų planą yra Jurbarko rajone, Naujasodžių kaime, o kituose šaltiniuose – mieste, Dariaus ir Girėno gatvėje.

Šią teritoriją, kurioje atsiduria ir ponios Aldonos sodyba, planuojama priskirti miestui. Norėdama sužinoti, ar žmonės pritaria miesto ribų plėtimui, Jurbarko rajono savivaldybės administracija apklausia visus Jurbarko miesto ir Jurbarkų seniūnijos gyventojus. Jei naujasis miesto teritorijos planas bus patvirtintas – miestas išsiplės Jurbarkų seniūnijos teritorijų sąskaita – miesto kapinės, „trikampis“, dalis V. Grybo gatvės, Kalnėnų pievos, dalis ruožo palei Nemuną taps miesto dalimi.

Ponia Aldona sako, kad neturi priežasčių, kodėl nenorėtų gyventi mieste. Juokauja, kad jau seniai jaučiasi gyvenanti kaip mieste. Visi aplinkui senokai sumieščionėjo. Pasak jos, anskčiau ir jos tėvai, ir visi kaimynai laikydavo gyvulių, panemunėje ganėsi karvės. Visi gyveno ūkiškai. „Buvo kaimo dvasia, kurios dabar nėra. Liko tik kaimo pavadinimas“, - šypsojosi ji.
„Mums pasikeistų tik tas, kad būdami kaimo ribose už žemę mažiau mokame. O mieste bus jau kiti įkainiai. Ši sodyba yra mano mamos. Pati gyvenu mieste esančioje Obelų gatvėje. Tai už 6 arus žemės plojame daug daugiau nei už 18 arų šioje sodyboje“, - sakė moteris, Jurbarke gyvenanti nuo 1968 metų, kai tėvai atsikraustė iš Šakių rajono.

Anot ponios Aldonos, anksčiau buvo aišku, kad anapus Lauko gatvės – miestas, o šiapus, link Kauno, jau kaimas. Dabar sako girdėjusi, kad priešais jos sodybą plytintis „trikampis“ jau yra miesto teritorija. Moteris šypsosi, kad visiems sako gyvenanti Naujasodžių kaime, išskyrus paštininkes. „Kai pasakai paštininkei, kad Naujasodžių kaimas, ji ieško kažin kur prie žydkapių. Pasakau Dariaus ir Girėno gatvės adresą, kad paštininkė neklaidžiotų“, - šypsojosi A. Bacevičienė.

Ūkiškai gyvenantys nori likti kaime
Kone priešais ponios Aldonos sodybą, vadinamajame „trikampyje“ gyvenanti Ona Birutė Minikevičienė nori likti kaime. „Trikampis” pagal galiojantį Jurbarko miesto teritorijų ribų planą nepatenka į miesto teritoriją. „Noriu likti kaime. Gyvulių laikyčiau. Atsidūrus mieste nebus galima jų laikyti. Girdėjau, kad taip kalba, o pati nežinau“, - sakė moteris. Be to, jos manymu, kaime daugiau lengvatų ir mokesčiai už žemę mažesni.
Vis dėlto ji prisipažįsta, kad tiksliai nežinanti, kur gyvena – kaime ar mieste. Šypsosi, kad dar iki praėjusių metų galvojo, kad kaime, o kaip pradėjo tvarkytis dokumentus dėl atliekų tvarkymo mokesčių, sužinojo, kad jos sodyba su žemėmis priklauso miestui nuo 2006 metų. „Man paaiškino savivaldybėje, kad nuo 2006 metų čia jau miesto teritorija. Niekas apie tai nepranešė. Visą laiką gyvenau Naujasodžiuose, o praėjusiais metais sužinojau, kad gyvenu mieste nuo 2006 metų“, - šypsojosi ji.
Tiesa, laiškus rašydama atgalinį adresą nurodo ne kaimą, o miesto gatvę - Dariaus ir Girėno. „Kad paštininkas neklaidžiotų, nes Naujasodžiai - plačiai išdėstęs kaimas“, - sakė moteris. Ponia Ona Birutė apie savivaldybės rengiamą apklausą tikino negirdėjusi ir apie plečiamas miesto ribas nežinanti.

Balsuoja vangiai. Dauguma - už plečiamas miesto ribas
Jurbarkiečiams plečiamos miesto ribos nėra opus klausimas. Savivaldybės rengiamoje apklausoje jie dalyvauja vangiai. Iki sausio 22 dienos savo nuomonę apie plečiamas miesto ribas pareiškė apie 150 Jurbarkų seniūnijos ir 181 Jurbarko miesto seniūnijų gyventojai. Pasak seniūnijų atstovų, abiejose seniūnijose dauguma balsavusiųjų pasisako už miesto ribų išplėtimą.
„Nė vieno parašo, kad nepritartų. Bet žmonės nelabai gilinasi. Sako, gerai, gali būti miestas“, - teigia Jurbarkų seniūnas Audronis Kačiušis, įžiūrintis apklausos trūkumų. „Pagal įstatymą apklausiami visi tos teritorijos gyventojai. Nemanau, kad yra skirtumas Žindaičių gyventojui – Kalnėnų pievos priklauso miesto ar Jurbarkų seniūnijai. Turėtų būti apklausiamos tik tų teritorijų, kurios keičiamos, o ne visi miesto ar Jurbarkų seniūnijos gyventojai. Dauguma nemato jokio skirtumo, ar kapinės bus mieste, ar Jurbarkų seniūnijoje, vis tiek laidos žmones. Jie vis tiek visą laiką ėjo į miesto seniūniją“, - kalbėjo A. Kačiušis. Gyventojai savo nuomonę gali pareikšti iki sausio 31 dienos.

Gyventojų balsas - patariamasis
Pasak Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjos Gražinos Gadliauskienės, gyventojų nuomonė yra tik patariamoji. „Kadangi vyksta ribų keitimas, galima atsižvelgti į gyventojų nuomonę“, - sakė ji.
Registrų centro puslapyje tas pats adresas yra miestas, o savivaldybės turimame plane – kaimas. „Todėl pakeitimus ir darome. Kai darė gyvenviečių planus Tauragės apskrities užsakymu, paprašėme „trikampį“, pusę Sodų kvartalo, kurie buvo priskirti kaimui, išbraukti iš Jurbarkų seniūnijos. Išbraukė, bet priskyrimo miestui proceso nebuvo. Tai  „trikampį“, Smukučių užtvankos ribą, kapines, didžiausią gabalą prie Nemuno, kuris nė vienu tašku nesiliečia su Jurbarkų seniūnija, priskyrėme miestui. Norėjome aptvarkyti kiek įmanoma tas ribas, todėl pradėjome tą procedūrą“, - kalbėjo G. Gadliauskienė. Pasak jos, naujo miesto teritorijų plano nėra, nes neturėta lėšų jam paruošti. „Kai gavome Europos Sąjungos lėšų, galime pagaliau susitvarkyti“, - sakė pašnekovė.

Gyvena pagal sovietmečio teritorijų planą
„Gyvenama pagal tarybiniais laikais nustatytas ribas. Laiko prabėgo. Natūralu, kad reikia koreguoti. Sovietmečiu buvo patvirtintos tik miestų teritorijų ribos. Kadangi Jurbarkas plėtėsi, nebuvo normalaus žemėlapio, kur nedvirpasmiškai pavaizduotos sovietmečiu nustatytos  ribos. Savivaldybė toliau suteikdavo adresus naujai statomiems namams tokius, lyg jie būtų Jurbarko mieste, - „Mūsų laikui“ pasakojo Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius. - Registrų centre sužymėtos sovietinės ribos, nes kitoks sprendimas nepriimtas, o kai savivaldybė įteisins pakeitimus, pakoregavimus – tada ribos atitiks tikrovę. Tik savivaldybė gali priimti tą sprendimą.“  A. Petrošiaus tikinimu, savivaldybė, koreguodama teritorijų planą, daro gerą darbą. „Sumažės baltų dėmių – niekam nepriskirtų gyvenamųjų teritorijų, kurios neturi nei aiškių ribų, nei aiškios priklausomybės kuriai nors seniūnijai”. Registrų centro atstovas apgailestavo, kad tokia painiava su miestų ir kaimų ribomis yra visoje Lietuvoje, todėl sveikina visas savivaldybes, kurios imasi senus planus koreguoti.
Gyventojams tokių permainų bijoti nereikia. „Gyventojai dėl to neturėtų jaudintis. Ypatingų sąnaudų nepatirs. Informacija, jei kam keisis adresai, Registrų centro tvarkomuose dokume-ntuose pasikeis automatiškai. Didžiausios sąnaudos, jei keisis adresas - reikės įsigyti adreso lentelę, jei seniūnija nepasirūpins“, - šypsojosi jis.

Valdininkai, keisdami miesto ribas, labiau atsižvelgia į verslininkų interesus. Planuojama palikti kaimui prie Nemuno priešais „trikampį“ esančias sodybas, nenorint sužlugdyti kaimo turizmu užsiimančių verslininkų. Yra žinoma, kad prie Nemuno, anapus Lauko gatvės įsikūrusi kaimo turizmo sodyba. „Galvojame, kad verslininkai pas mus vos kruta. Jei priskirsime miestui, numirs viena turizmo sodyba – nebegalės veiklos tęsti. Yra gražūs norai iš dviratininkų asociacijos pusės – jie ketina prie Nemuno daryti stovyklavietę. Jei padarysime miestą – ir šią iniciatyvą užkirsime. Man nesinori sužlugdyti ir tokios infrastruktūros iniciatyvos. Be to, niekas nepareiškė pageidavimų, kad ten būtų miestas“, - sakė G. Gadliauskienė.