Lybiškiuose atidaryta vilko vaikų istorijos įkvėpta paroda (NUOTRAUKOS)

Prisiminti, kad tai daugiau niekada nepasikartotų. Istorinės atminties centre Lybiškiuose pirmadienį vyko renginys „Tėvynės beieškant“, skirtas paminėti Vilko vaikų dieną  - ne tik papasakota konkreti istorija, bet ir pristatyta tos istorijos įkvėpta meninė instaliacija. Ši ekspozicija – dviejų Jurbarko krašto muziejuje dirbusių studentų – Justo Ušinsko ir Deimantės Bendžiūtės, -  projektas, kuris ir buvo pristatytas rugsėjo 14 dieną.

Rugsėjo 14 dieną Istorinės atminties centro Lybiškiuose, Petro Paulaičio  Jurbarko 701 kuopos salėje, susirinkusiems papasakota vieno iš vilko vaikų Bruno Roepschläger, augusio Viešvilės vaikų globos namuose, istorija, įkvėpusi ir Deimantės Bendžiūtės sukurtą instaliaciją, kurią netrukus pristatė pati jos autorė. Paroda eksponuojama ten pat, buvusio geležinkelio stoties pastato antro aukšto erdvėse.

Renginys prasidėjo nuo svečių kalbų.  Sveikinimo kalbą sakė rajono meras Skirmantas Mockevičius, LR užsienio reikalų ministro patarėja  dr. Rūta Satulevičiūtė – Kaučikienė. Žodį tarė Eržvilko seniūnas Gintaras Kasputis, Jurbarko krašto muziejaus direktorius Arvydas Griškus, pasidžiaugęs dviejų studentų sukurtu bendru projektu. 

Vaizdo įrašą su sveikinimu atsiuntė ir Lietuvos vilko vaikų bendrijos draugas ir ilgametis Vokietijos Bundestago parlamentinės grupės santykiams su Baltijos šalimis pirmininkas W. Von Stettenas.

Susirinkusieji, J. Ušinsko susipažindinti su Bruno istorija, apžiūrėję D. Bendžiūtės parodą, visi rinkos į geležinkelio stoties laukimo salę bendrystės arbatos.

Apie Bruno, arba Bronių

Bruno Roepschläger (vėliau gyvenime dažnai minimas kartu su žmona Aldona) yra vienas iš gyvų likusių Rytų Prūsijos „vilko vaikų“, kurio likimas ir vėlesnė parama yra glaudžiai susiję su Viešvile. Po Antrojo pasaulinio karo, netekęs šeimos Balgos regione (Rytų Prūsijoje), jis kaip ir daugelis kitų vokiečių našlaičių klaidžiojo badaudamas, kol rado prieglobstį Lietuvoje. Bruno kurį laiką augo ir gyveno Viešvilės vaikų globos namuose, kurie pokariu (nuo 1951 m.) buvo įkurti buvusiame teismo rūmų pastate. Šie globos namai tapo saugiais namais ne vienam tapatybę praradusiam ar paslėpti bandžiusiam vokiečių vaikui. 

Priminsime, kad LR Seimas 2024 m. įtraukė į minėtinų dienų sąrašą Vilko vaikų atminimo dieną. Ji minima rugsėjo 14 dieną. Vilko vaikais vadinami Rytų Prūsijos gyventojų (vokiečių) vaikai, kurie 1944–1948 metais buvo atskirti nuo šeimų arba liko našlaičiais. Šie vaikai matė į jų namus įsiveržusius sovietų karius, kurie prievartavo ir žudė jų seneles, motinas ir seseris, niokojo jų namus ir viską, kas buvo brangu.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Bado genami jie traukė į Lietuvą, kur juos priglaudė lietuvių šeimos.

 Plačiau apie renginį skaitykite „Mūsų laiko“ laikraštyje.