LLRI tyrimas: Jurbarko rajonui Lietuvos savivaldybių indekse teko 52 vieta

Iš didžiųjų miestų pirmas - Vilnius, mažųjų reitingo lyderiai - Kauno raj. ir Klaipėdos raj.  2015 m. lapkričio 17 d. – Jurbarko r. savivaldybė šiemet užima 52 vietą iš 54 mažųjų savivaldybių, surinkusi 33,6 balo iš 100. Jurbarkui žema vieta tenkintis tenka, nes stringa investicijos, lėtai sprendžiamos nedarbo ir skurdo problemos, taip pat neefektyvi švietimo sistema.

Jurbarko r. savivaldybė šiemet užima 52 vietą 54 mažųjų savivaldybių gretose, surinkusi 33,6 balo iš 100. „Administracija“ ir „Biudžetas“ buvo geriausiai įvertintos sritys. Deja, nei vieno balo neskirta „Švietimui“, o „Sveikata ir socialinė rūpyba“ bei „Investicijos ir plėtra“ buvo įvertinta gana prastai.

„Švietimo“ srityje taškų pelnyti sutrukdė prastai moksleivių išlaikyti valstybiniai brandos egzaminai – Jurbarko r. savivaldybėje 2014 m. vidutiniškai surinkta 39,1 balo, kai tuo tarpu mažosiose savivaldybėse vidurkis siekė 41,8 balo. Taip pat Jurbarko r. savivaldybėje 2014 m. buvo didžiausias bendrojo lavinimo mokyklų plotas vienam moksleiviui. Reikėtų atkreipti dėmesį į „Sveikatos ir socialinės rūpybos“ sritį – savivaldybėje fiksuotas vienas didžiausių nedarbo lygių (15,6 proc. bedarbių nuo darbingo amžiaus žmonių, lyginant su 11,1 proc. vidurkiu*). „Investicijos ir plėtra“ mažai balų surinko dėl itin žemo investicijų lygio: 2013 m. materialinės investicijos gyventojui siekė 449 EUR gyventojui (vidurkis* 1166 EUR), o tiesioginės užsienio investicijos – 22 EUR (vidurkis* 1138 EUR).

Iš teigiamai vertinamų aspektų verta paminėti tai, kad 2014 m. Jurbarko r. savivaldybė pasižymėjo vienu mažiausių administracijos darbuotojų skaičiumi, tenkančiu 1000 gyventojų (6,4 lyginant su 7,9 vidurkiu*). Vis dėlto beveik visi gyventojų prašymai buvo išnagrinėti laiku. „Biudžeto“ sritis gerai įvertinta dėl to, kad 2014 m. skola sudarė 35,5 proc. nuo pajamų lyginant su 44,7 proc. vidurkiu mažųjų savivaldybių gretose. Be to, nebuvo jokių pradelstų mokėjimų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudaromas Lietuvos savivaldybių indeksas skaičiuojamas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, atskleidžiančias, kiek savivaldybėse yra ekonominės laisvės ir kaip efektyviai jos valdomos. Pavyzdžiui, kur palankiausia investuoti? Kur geriausiai ir efektyviausiai sutvarkyta švietimo sistema? Kur gyventojai turi didžiausias galimybes rinktis? Reitingai sudaryti du – 6 didžiųjų savivaldybių (pagal gyventojų tankį), ir 54 mažųjų, remiantis 2014 m. duomenimis.

Joniškio savivaldybėje 2014 m. fiksuotas vienas didžiausių nedarbo lygių (15,6 proc. lyginant su 11,1 proc. mažųjų savivaldybių vidurkiu), ši problema įsisenėjusi, 41 proc. procentų bedarbių - ilgalaikiai, t. y., darbo neranda ilgiau kaip metus. Taip pat šiek tiek aukštesnis nei vidurkis (6,3 proc.) ir skurdo lygis - socialines pašalpas gavo beveik 7 proc. gyventojų.

„Taip yra, nes savivaldybėje vangiai kuriasi naujas verslas, sunku pritraukti investicijas - 2013 m. materialinės investicijos vienam gyventojui buvo perpus mažesnės už mažųjų savivaldybių vidurkį - 449 eurai, o tiesioginės užsienio investicijos vos 22 eurai žmogui, kai mažųjų savivaldybių vidurkis - 1138 eurai” - pastebi savivaldybių tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.

Jurbarko rodiklius žemyn tempia ir švietimo sritis - Jurbarko r. savivaldybėje  vienam moksleiviui teko didžiausias bendrojo lavinimo mokyklų plotas, bet valstybinių brandos egzaminų rezultatai Jurbarko r. savivaldybėje 2014 m. vidutiniškai buvo vos 39,1 balo, kai mažųjų savivaldybių vidurkis siekė 41,8 balo.

 Jurbarko r. geriausiai sekėsi valdymo srityje – savivaldybėje beveik visi gyventojų prašymai išnagrinėti laiku, o administracijos darbuotojų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, buvo kone mažiausias šalyje (6,4 lyginant su 7,9 mažųjų savivaldybių vidurkiu). Be to, Jurbarko r. sėkmingai tvarkėsi su biužeto skola  – 2014 m. ji buvo 35,5 proc.  pajamų (mažųjų savivaldybių vidurkis – 44,7 proc.).

Tyrimą apie Jurbarko rajoną rasite čia.