Ligoninės vadovė tarybos nariams pranešė gerą žinią. Ką šioji reiškia įstaigai ir Jurbarkui

VšĮ Jurbarko ligoninės vyr. gydytoja Rūta Lukšienė rajono tarybos nariams rugsėjo 20 dieną pranešė gerą žinią, kuri tuo pačiu reiškia, kad šiai įstaigai reikės dar daugiau lėšų. Įstaiga pasiekė tai, ko norėjo ir siekė: išsaugota stacionarioji chirurgija ir ne tik. Sveikatos apsaugos ministro rugsėjo 5 d. įsakymu ligoninė patenka tarp klasterinių intensyvios terapijos paslaugas teikiančių Kauno regiono įstaigų, kuo pati vadovė džiaugiasi, tiesa, nedrąsiai, baimindamasi, kad ministerijos sprendimai gali keistis. „Esame įvertinti. Kelio atgal nėra. Reikia eiti tik pirmyn", - tarybos nariams kalbėjo R. Lukšienė, drąsiau kalbanti apie didelius įstaigos poreikius (ne tik lėšų, bet ir sprendimų), tikintis savivaldos pagalbos, siekiant atitikti tokioms klasterinėms įstaigoms keliamus reikalavimus. Įstaigos finansiniai poreikiai išties dideli - siekiantys arti milijono eurų.

Įsivaizduokite komandą, kuri buvo praradusi viltį žaisti aukščiausioje lygoje, tačiau vis dėlto pavyko prasibrauti. Džiaugtis nėra kada, nes kartelė šios lygos žaidėjams aukštai pakelta, tad norint ją pasiekti bei lygiaverčiai su kitais konkuruoti, reikia ir daugiau asmeninių pastangų, ir dar daugiau pinigų, nes komandos poreikiai ir siekiai tapo dar didesni. Tokiais sportiniais terminais norisi pradėti straipsnį apie naujienas iš VšĮ Jurbarko ligoninės, kurios vadovė Rūta Lukšienė rajono tarybos nariams pranešė juos visus sukvietusi rugsėjo 20 dieną į išvažiuojamąjį posėdį ligoninėje. Įstaigos vadovė rajono politikams pranešė pagrindinę žinią po to, kai lydima skyrių vedėjų ir darbuotojų, aprodė ligoninės virtuvės patalpas bei naująją įrangą, kapitaliai atnaujintą dienos geriatrijos skyrių, supažindino su chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos skyriaus naujienomis bei, galiausiai, įstaigos susirinkimų kambaryje, su finansine ligoninės situacija, išlaidomis, iššūkiais, sunkumais, lėšų poreikiais, kurie pastaruoju metu tapo dar aktualesni ir didesni. Tam yra nauja aplinkybė, su kuria R. Lukšienė politikus ir supažindino tą dieną.

 Gera žinia – ministro įsakyme

Ligoninės vadovė tarybos narius supažindino su šių metų rugsėjo 5 dienos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuriuo Jurbarko ligoninė tapo Kauno regione intensyvios terapijos paslaugų teikimą organizuojančia asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurios pagrindinė funkcija yra klasterinės intensyvios terapijos paslaugų teikimas, kai ligoniui bus teikiamas pilnas reanimacijos ir intensyvios terapijos intervencijų ir būtinosios diagnostikos spektras.

Jurbarko ligoninė šiuo įsakymu patenka į tą pačią klasterinių įstaigų grupę su Kėdainių, Marijampolės, Alytaus, Jonavos, LSMU Kauno ligoninėmis. „Tai aukščiausias lygmuo, kurį galėjome pasiekti šiame laikmetyje šios reformos kontekste. Esame įvertinti“, – pasidžiaugė R. Lukšienė, priminusi, kad dar prieš metus Jurbarko ligoninė ministerijos vizijose nebuvo tarp šių klasterinių įstaigų – Jurbarko ir Jonavos ligoninės tuomet buvusios už brūkšnio. Dabar yra taip, kad pagal minėtą SAM ministro įsakymą už brūkšnio lieka Raseinių ir Vilkaviškio ligoninės.

Buvimas toje klasterinių ligoninių grupėje reiškia, kad Jurbarko ligoninėje liks stacionarus chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos skyrius, be to, įstaigai atsiveria galimybės aptarnauti Kauno regiono pacientus, tai reiškia dar daugiau pacientų bei gauti didesnį finansavimą ateityje.

Dideli poreikiai

Paaiškinta, kad šios naujos galimybės reiškia ir aukštesnius reikalavimus pačiai gydymo įstaigai, kur kas didesnius poreikius ir iššūkius, kuriems patenkinti reikia didelių pinigų sumų. Šių įstaiga neturinti, tad ir prašanti rajono savivaldybės pagalbos. „Esame įvertinti. Kelio atgal nėra. Reikia eiti tik į priekį. Kelti lygmenį dar aukščiau“, – kalbėjo politikams R. Lukšienė, paaiškindama, kad norint kilti, reikia investuoti į patalpas, medicininę įrangą, darbuotojus. Ligoninė norinti baigti remontuoti ligoninės patalpas, įsigyti medicininės įrangos, kurią klasterinei ligoninei jau privaloma turėti. Be to, reikia sprendimų, kurie padėtų į įstaigą pritraukti medicinos darbuotojus bei juos išlaikyti, kas tampa iššūkiu – visoje Lietuvoje trūksta slaugytojų, tad konkurencija dėl jų yra didelė – kaimyninės ligoninės jau dabar pervilioja Jurbarko slaugytojas, kompensuodamos jų kelionės išlaidas ar pasiūlydamos jų studijų apmokėjimą. Jurbarko ligoninė kol kas to savo darbuotojams pasiūlyti negalinti, tad prašanti rajono savivaldybės pagalbos. Visiems poreikiams patenkinti reikalinga arti 1 mln. eurų siekianti suma.

Kas naujo virtuvėje

Konkrečios ligoninės išlaidų ir poreikių sumos įvardintos kiek vėliau. Prieš tai rajono tarybos nariai apsilankė atnaujintoje ligoninės virtuvėje – susipažinti su nauja įranga, kurią ligoninė įsigijo rajono biudžeto lėšomis. Politikams pademonstruotas brangiausias pirkinys – konvekcinė krosnis bei kita maisto gamybos įranga – du 40 ir 60 litrų talpos katilai, naujas mėsos smulkintuvas. Paaiškinta, kad darbuotojai buvo apmokyti nauja įranga dirbti – apmokė ekspertas iš Estijos, kuris spalį turįs dar kartą atvykti ir padėti žinias užtvirtinti. Pasak ligoninės atstovų, nauja įranga leidžia virtuvėje greitai, taupant elektros sąnaudas, gaminti sveiką maistą, praktiškai be riebalų. Virtuvė šiuo metu dirbanti tokiu pajėgumu, kad pamaitina apie 100 pacientų. Tiek maždaug ir buvo Jurbarko ligoninėje tą rugsėjo 20 dieną. Maisto gamybos pajėgumai didesni – gali pamaitinti ir kur kas daugiau. Jurbarko ligoninės kolektyvą sudaro šešios darbuotojos, dirbančios pamainomis. Anot ligoninės atstovų, šiuo metu gyvenama „kūrybiniame procese“, sudarant receptus, skaičiuojant išlaidas. Galutinė maitinimo savikaina paaiškės vėliau - šiuo metu ji siekia 2,60 Eur, neatmetant galimybės, kad kaina gali kilti, nes brangsta maisto produktai. Priminsime, kad Jurbarko ligoninė, rugpjūčio 31 dieną pasibaigus sutarčiai su maitinimo paslaugas teikusia „Bruneros“, nuo rugsėjo 1 dienos perėmė šią funkciją į savo rankas – pacientai jau maitinami vietoje, įstaigos virtuvėje, gamintais patiekalais. Tą dieną ligoninės pacientai pietų valgė vištienos kukulių.

Dienos senelių namai

Iš pirmojo aukšto rajono tarybos nariai patraukė į ketvirtą ligoninės aukštą, į dienos geriatrijos skyrių, atnaujintą ES lėšomis, kuris oficialiai duris atidarys greičiausiai jau lapkritį, kai bus supirkta reikalinga įranga. „Tai bus tarsi dienos senelių namai“, – vienas kitam paaiškino tarybos nariai. Šiame skyriuje įrengtos šešios palatos, kuriose dienos metu pacientai gaus ne tik geriatro, bet ir kitų specialistų paslaugas (psichologo, kineziterapeuto ir kt.), o nakčiai bus išleidžiami namo.

Naujienų rajono politikams turįs ir ligoninės chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos skyrius – kiekvienoje šio skyriaus palatoje, paaukojus vieną lovą, ligonių patogumui įrengta po WC patalpą. Kita šio skyriaus naujiena – du nauji įsigyti aparatai, kurių vienas labai paklausus – tai lazeriu venų varikozę gydanti operacinė įranga. Pasak chirurgo Vytauto Pėčelio, pastaruoju metu Jurbarke šiuo aparatu atliekama gana daug venų varikozės operacijų – apie 20–30 per mėnesį. Su venų patologijomis kreipiasi ne tik vyresnio amžiaus žmonės. Jauniausiai pacientei – 23 metai, mat tokia venų patologija gali būti perduodama ir genetiškai.

Ligoninei būtinas kompiuterinis tomografas

Dabar apie ligoninės poreikius ir lėšas, kuriuos tarybos nariams tą pačią dieną, susėdus susirinkimų salėje, įvardijo Jurbarko ligoninės vadovė R. Lukšienė, pradėdama nuo įstaigos maisto gamybos patalpų. Reikia ne tik kelias patalpas remontuoti. Ligoninė norėtų įsigyti penkis modernius maisto išvežiojimo vežimėlius (kainuotų apie 100 tūkst. Eur) arba suremontuoti maisto gabenimui skirtą liftą, nė karto neremontuotą – tai jų skaičiavimais sudarytų apie 85 tūkst. Eur. Priduriama, kad virtuvės poreikiai yra kur kas didesni, bet galutiniame variante apsispręsta ir palikti kuklesni planai. „Maistas yra labai svarbu, nes yra gydymo dalis“, – tarybos nariams sakė R. Lukšienė. Pinigų reikia ir chirurgijos bei ortopedijos traumatologijos skyriui – patalpų remontui užbaigti reikia apie 220 tūkst. Eur.

Be to, atkreipiamas dėmesys, kad ligoninei tenka patirti dideles išlaidas remontuojant gendančią įrangą – remonto darbai kainuoja dešimtimis tūkstančių. „Medicinos įranga yra brangi. Remontas kainuoja brangiai. Kitaip nesigauna. Tokia mūsų realybė“, – aiškino politikams įstaigos vadovė, duodama pavyzdį, kaip nauja įranga kainuoja per 90 tūkst. Eur., remontuoti tokią seną tokio tipo įrangą – per 30 tūkst. Eur.

„Yra bendras poreikis atitikti keliamus standartus, kurie yra aukšti“, – kalbėjo R. Lukšienė, paaiškinusi, kad įstaigai jau seniai reikia kompiuterinio tomografo, kuris ligoninei, patekus į klasterinių įstaigų sąrašą, jau yra privalomas. Pasak chirurgų, neturint šio aparato, ligoninė praranda pacientus – kurie šios paslaugos nukreipiami į Kauną ar Tauragę, kompiuterinius tomografus turinčius. Pasak Igno Sadausko, ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vedėjo, vienas greitosios med. pagalbos automobilis šiuo tikslu bene visą dieną kely – vežioja pacientus iš Jurbarko į Kauną ar Tauragę. Toks aparatas kainuoja apie 300 tūkst. Eur.

Pasak ligoninės vadovės, įstaigai reikės ir kitokios medicininės įrangos, kurio poreikis ypač atsiranda tampant klasterine įstaiga – sunkius ligonius po operacijų Kauno klinikos siųs gydyti į Jurbarko ligoninę – tokių ligonių gydymui reikia efektyvios šiuolaikinės gydymo įrangos. Atnaujinti pasenusią įrangą prašo ir Jurbarko ligoninės reabilitologai, traumatologai. Ligoninės vadovė kalba apie poreikį sutvarkyti ir įstaigos aplinką. Suskaičiavus lėšų poreikis susidaro arti 1 mln. Eur, didžiulė suma, nors, paaiškėja, kuklesnė nei poreikis, kurį Jurbarko ligoninė su visais paskaičiavimais, argumentais pateikusi Sveikatos apsaugos ministerijai – viską susumavus toji suma siekia apie 6 mln. Eur.

Ligoninė savų lėšų gali skirti minimaliai. Finansinis šių metų, pirmų aštuonių mėnesių, ligoninės rezultatas – apie 310 tūkst. Eur, kurie iki metų galo gali greitai ištirpti, nes pasikeičia paslaugų apmokėjimo tvarka.

Slaugytojas nuvilioja kitos ligoninės

Svarbu ne tik įrangą atnaujinti, bet ir darbuotojus išlaikyti ir naujų pritraukti – kai kurių specialistų jau dabar trūksta ir ateityje tikrai trūks. Jurbarko ligoninės vadovė tą rugsėjo 20 dieną į tarybos narius kreipėsi su dar keliais prašymais. Prašė pagelbėti, kompensuojant medikų kelionės išlaidas. Pasak vadovės, kitos ligoninės jau turi pasitvirtinusios tvarką – kompensuoja, dalinai dengia kelionės išlaidas, kas tampa svarbiu veiksniu darbuotojams renkantis gydymo įstaigą. Medicinos darbuotojams kelionės išlaidas kompensuoja Raseinių, Vilkaviškio ligoninės – pastaroji gydytojui, atvykstančiam iš Kauno, papildomai moka po 40 Eur už kiekvieną atvykimą. 2018 metų skaičiavimais, pavėžėjimui kompensuoti reikėjo apie 60 tūkst. Eur – dabar toji suma būtų kur kas didesnė išaugus kuro kainoms. Bent šeši–septyni gydytojai į Jurbarką dirbti kasdien važinėja iš Kauno ar Kauno rajono.

Kelionės išlaidų kompensacija padeda persivilioti slaugytojas. Dėl tokios kompensacijos Jurbarko ligoninės slaugytojos pasirinko dirbti Raseinių ligoninėje, kur siūloma alga slaugytojoms 200 eurų didesnė. Rajono politikams paaiškinta, kad aktualia problema tampa bendrosios praktikos slaugytojų trūkumas – jau dabar reikia ruošti pamainą. Tai galima padaryti apmokant studijas – ligoninės vadovė kreipėsi į rajono tarybą padėti – pasiūlyti galimybę apmokėti slaugytojų studijas, kurios trunka tris su puse metų, ir kuomet vieneri metai kainuoja apie 2400 eurų. Pasak R. Lukšienės, būtų bent dvi moterys, kurios susidomėjusios galimybe baigti mokslus ir dirbti Jurbarko ligoninėje. Pasak I. Sadausko, slaugytojų trūksta ne tik Lietuvoje. Vakaruose (Šveicarijoje, Vokietijoje ir kt.) ligoninės užsidaro ne dėl pacientų ar pinigų trūkumo, o dėl slaugytojų, kurių labai trūksta ir dėl kurių konkuruojama.

„Reikia susitelkti ir padėti, nes šių darbuotojų trūks“, – sakė ligoninės vadovė.

Surikiuos prioritetus

Susitikimas baigtas sutarus, kad Jurbarko ligoninės komanda, pasitarusi, rajono tarybai pateiks aiškiai surikiuotus prioritetus, nurodant, kiek ir kam labiausiai šiuo metu lėšų reikia, ir šis klausimas bus svarstomas taryboje. „Kiek galėsime, tiek padėsime. Tai bus klausimas, dėl ko nekils diskusijų, ar reikia (ligoninei skirti lėšų). Kils diskusija, kiek reikia ir kam prioritetas“ – ligoninės kolektyvui tarybos narių vardu žadėjo Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, priminęs, kad ir nuo savivaldos laikysenos priklausys, kokios ES lėšos teks Jurbarko ligoninei – šias sveikatos priežiūros įstaigoms skirstys Sveikatos apsaugos ministerija. Tokių investicijų įstaiga gali tikėtis greičiausiai 2024 metais. Bet iki to laiko įstaigai reikia ne tik išsilaikyti. „Reikia guminės piniginės“, – liūdnai reziumavo politikai.