Lietuvos savivaldybių indeksas: kurios savivaldybės savo finansus tvarko tvariausiai?

Nors ir su tam tikromis išlygomis, geriausia viešųjų finansų kokybė 2022 m. stebėta Vilniaus ir Šiaulių miestų savivaldybėse, tarp mažųjų – Neringos, Palangos miesto ir Klaipėdos rajonuose, skelbiama Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) sudarytame Lietuvos savivaldybių indekse. Su didžiausiais iššūkiais ateityje gali susidurti didžiųjų Alytaus ir Panevėžio miestų bei mažųjų – Raseinių, Kelmės ir Šilalės rajonų savivaldybės. Jurbarko rajono savivaldybė tarp mažųjų savivaldybių dalinasi 15-18 vieta kartu su Prienų, Birštono, Molėtų rajonais.

Nuo 2011 m. sudaromame Lietuvos savivaldybių indekse šiais metais dėmesys skiriamas savivaldybių finansiniam tvarumui ir investicinei aplinkai. „Įsibėgėjantys savivaldos rinkimai yra puikus metas nukreipti visuomenės dėmesį į finansinius ir ūkinius iššūkius, su kuriais susiduria vietos politikai, o taip pat didinti jų finansinį raštingumą. Juk nuo to, kaip bus valdomi viešieji finansai, priklausys savivaldybių ir šalies ateitis. „Tvarkyk finansus tvariai“ – primena mūsų Indeksas ir atskleidžia, iš kokių konkrečių elementų jie susideda“, – kalbėjo LLRI prezidentė Elena Leontjeva.  Aukščiausias vietas Lietuvos savivaldybių indekse užima tos savivaldybės, kurios yra mažiausiai finansiškai priklausomos nuo valstybės dotacijų, efektyviai valdo skolą, nevykdo vidaus sandorių bei kuria palankią investicinę aplinką verslui ir gyventojams. Nuo 2011 m. sudaromame Lietuvos savivaldybių indekse šiais metais dėmesys skiriamas savivaldybių finansiniam tvarumui ir investicinei aplinkai.

„Įsibėgėjantys savivaldos rinkimai yra puikus metas nukreipti visuomenės dėmesį į finansinius ir ūkinius iššūkius, su kuriais susiduria vietos politikai, o taip pat didinti jų finansinį raštingumą. Juk nuo to, kaip bus valdomi viešieji finansai, priklausys savivaldybių ir šalies ateitis. „Tvarkyk finansus tvariai“ – primena mūsų Indeksas ir atskleidžia, iš kokių konkrečių elementų jie susideda“, – kalbėjo LLRI prezidentė Elena Leontjeva.  Aukščiausias vietas Lietuvos savivaldybių indekse užima tos savivaldybės, kurios yra mažiausiai finansiškai priklausomos nuo valstybės dotacijų, efektyviai valdo skolą, nevykdo vidaus sandorių bei kuria palankią investicinę aplinką verslui ir gyventojams.

„Svarbu paminėti, kad aukšta savivaldybės vieta indekse savaime nereiškia, kad sklandžiai veikiama visose srityse. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė, 2021 m. duomenimis, indekse užima pirmą vietą. Tačiau Vilniaus skola jau dabar yra bent perpus didesnė nei kitų didžiųjų miestų savivaldybių ir siekia 55 proc. prognozuojamų pajamų. Fiskalinės drausmės įstatymu Vilniui nustatyta gerokai didesnė skolos riba – 75 proc., palyginti su 60 proc., taikoma visoms kitoms savivaldybėms.“, – sakė LLRI jaunesnioji ekspertė Reda Simonaitytė. Panašių pavyzdžių galima užčiuopti ir kitose savivaldybėse. Klaipėdos miesto savivaldybėje 2021 m. skolos santykis su prognozuojamomis pajamomis buvo 19 proc. – mažiau nei didžiųjų savivaldybių vidurkis, tačiau per metus jis išaugo 10 proc., o pernai priimtas įstatymas visoms savivaldybėms atveria kelią didinti skolos dydį.  Nors Panevėžio rajono savivaldybė atsidūrė sąrašo viduryje, t.y. 34 vietoje, pagal investicinę aplinką ji atrodo itin patraukliai. Joje išduodamų statybos leidimų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, lenkia indekse pirmajame dešimtuke išsirikiavusias Alytaus rajono ir Druskininkų savivaldybes. Tad Panevėžyje galima tikėtis didesnio verslo aktyvumo ir yra galimybė reikšmingai pagerinti bendrąją padėtį. Ekonominį aktyvumą savivaldybėje gerai apibūdina grynos migracijos rodiklis, parodantis, ar gyventojai veržiasi gyventi čia ar išvyksta į kitas savivaldybes arba svetur. Geriausia padėtimi iš didžiųjų savivaldybių išsiskiria Šiaulių miesto, o iš mažųjų – Kėdainių rajono savivaldybės, kuriose per metus atvykstančių gyventojų skaičius augo labiausiai. Gerėjantys migracijos rodikliai rodo patrauklesnę verslo ir investicinę aplinką, skatinančią gyventojus kurtis ir dirbti savivaldybėje. Savivaldybių ateitis priklausys ne tiek nuo politikų sumanymų imtis grandiozinių projektų, kiek nuo jų gebėjimo sukurti kuo geresnę mokestinę aplinką veikiantiems žmonėms, panaikinti barjerus, trukdančius naujoms įmonėms žengti į rinką, o jau veikiančioms – plėtoti veiklą. Tvarūs finansai reiškia atsakingą ribotų išteklių naudojimą bei jų taupymą. Tą galima pasiekti mažinant perteklines, neprioritetines išlaidas, o taip pat ir vietos valdžios kompetencijoje esančius mokesčių tarifus. Tai neatsiejama ir nuo savivaldybių finansinio savarankiškumo, kurį būtina stiprinti valstybės mastu.

„Tvariausias sprendimas didinant savivaldybių finansinį savarankiškumą – mažinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) perskirstymą tarp miestų ir rajonų, didinti savarankiškai disponuojamų pajamų dalį. Tai leistų savivaldybėms iš tiesų puoselėti savarankiškumą ir atsakingai rūpintis savo ūkiu bei finansais. Taip atsirastų erdvė tikrai savivaldai ir atsakomybei“, – teigė LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

Lietuvos savivaldybių indekse savivaldybės skiriamos į dvi grupes pagal gyventojų tankį: didžiąsias (6 savivaldybės) ir mažąsias (54 savivaldybės). Į 2022 m. indekso vertinimus įtraukiami tokie rodikliai: savivaldybės skolos lygis, surenkamų savarankiškų pajamų dydis, vykdomus vidaus sandorių, materialinių ir tiesioginių užsienio investicijų, verslo liudijimų bei statybos leidimų skaičius, grynosios gyventojų migracijos savivaldybėje rodikliai. Tyrime remiamasi Finansų̨ ministerijos, Valstybinės duomenų agentūros, Valstybinės mokesčių̨ inspekcijos, Viešųjų pirkimų tarnybos ir Aplinkos ministerijos duomenimis.

Plačiau - "Mūsų laikas" laikraštyje.

Visą tyrimą rasite čia