Lietuvos savivaldybių indeksas 2018: Jurbarko rajonas - tarp prasčiausiai įvertintų mažųjų savivaldybių

Merdinti ekonomika ir mažos investicijos Jurbarko rajono savivaldybę nugramzdino į savivaldybių reitingo galą. Šiemet Jurbarko rajonas tarp 54 mažųjų šalies savivaldybių nukrito į 50-51 vietą (45 balai iš 100) ir dalijasi su Anykščių r. savivaldybe. Palyginus su 2017 metų reitingu, Jurbarko rajonas pablogino savo pozicijas - tuomet mažųjų savivaldybių reitinge užėmė kiek aukštesnę - 44-46 vietą.  Nuo 2011 m. Lietuvos laisvosios rinkos institutas sudaro savivaldybių indeksą pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Reitingai sudaryti du - 6 didžiųjų savivaldybių (pagal gyventojų tankį) ir 54 mažųjų, remiantis 2017 m. duomenimis.

Paskelbtame tyrime skelbiama, kad Jurbarko rajono savivaldybė šiemet geriau nei vidutiniškai įvertintos„Mokesčių“, „Biudžeto“ ir „Turto valdymo“ sritys. Labiausiai pasitempti reikėtų „Transporto“, „Sveikatos ir socialinės rūpybos“ ir „Investicijų ir plėtros“ srityse.Jurbarko r. savivaldybė gerai tvarkosi „Biudžeto“ srityje: skola buvo mažesnė nei vidutinė* (28,8 proc lyginant su 32 proc.), savivaldybės administracijosišlaikymas kainavo 7,5 proc. lėšų, t.y. pigiau nei vidutiniškai* (8,1 proc.).

Kaip ir praėjusiais metais, gerai įvertintas savivaldybės turto valdymas. Remiantis savivaldybės pateiktais duomenimis, 2017 m. savivaldybei priklausė palyginti nedaug pastatų ir patalpų. Tūkstančiui gyventojų teko 2145 kv. m patalpųploto (šalies vidurkis – 5050 kv. m). Be to, net 30 proc. patalpų ploto buvo įtraukta į parduodamų objektų sąrašą, kai vidutiniškai – 6,4 proc.Visgi aukštesnės pozicijos užsitikrinti neleido prastesni investiciniai ir ekonomikos aktyvumo rodikliai. Vienam Jurbarko r. savivaldybės gyventojui teko761 euras materialinių investicijų (vidurkis* – 1084 eurai) ir tik 36 eurai tiesioginių užsienio investicijų (vidurkis* – 1129 eurai). 2017 m. verslo liudijimus įsigijusių gyventojų skaičius, veikiančių ūkio subjektų skaičius, išduotų statybos leidimų skaičius tūkstančiui gyventojų neviršijo mažųjų savivaldybių vidurkių. Menkas ekonomikos aktyvumas prisidėjo prie to, kad nedarbo lygis 2017 m. buvo vienas didesnių – 13,3 proc. lyginant su 9,3 proc. vidurkiu. Ilgalaikių bedarbių dalis taippat viršijo vidurkį* – 34,8 proc. lyginant su 28,8 proc. Atkreipiamas dėmesys, kad 2017 m. savivaldybėje pagerėjo valstybinių brandos egzaminųrezultatyvumas – jis siekė 49,2 balo, o tai buvo daugiau nei vidutiniškai (45,8 balo).

Šešių didžiųjų savivaldybių indeksas: 1. Klaipėdos m., 2. Vilniaus m., 3. Šiaulių m., 4. Kauno m., 5. Panevėžio m.

54 mažųjų savivaldybių geriausiųjų penketukas: 1. Klaipėdos r., 2. Kauno r., 3-4. Palanga ir Druskininkai, 5. Mažeikių r.

Reitingą rasite čia