„Laiškai Eugenijai“ – meilės, pasiaukojimo ir stiprybės drama
Birželio 5 d. Seredžiaus mėgėjų teatras „Cukierkos“ pristatė savo premjerą – spektaklį „Laiškai Eugenijai.1944–1956“ (režisierė Irma Svetlauskienė).
Pilnutėlė Seredžiaus Stasio Šimkaus daugiafunkcio centro salė užgniaužusi kvapą klausėsi iš scenos sklindančių meilės, pasitikėjimo ir tvirtybės žodžių, nes spektaklis sukurtas pagal serediškio rašytojo Jono Mačiulio daugiau nei dešimt metų sužadėtinei Eugenijai (vėliau tapusiai jo žmona) į lagerius ir tremtį rašytus laiškus. Režisierė ir aktorės žiūrovams pateikė savąją šios dramos interpretaciją – kalėjimo siaubą, jaunos merginos kančias ir laukiančio, palaikančio bei stiprinančio sužadėtinio tikėjimą.
Netikėtai ne tik žiūrovams, bet ir pačioms aktorėms spektaklis įgijo pratęsimą – jau nuaidėjus žiūrovų plojimams Eugenijos Šimanskytės-Mačiulienės žodžiais prabilo Jono Mačiulio knygos „Laiškai Eugenijai“ (1944–1956)“ sudarytoja Vida Girininkienė, į premjerą atvežusi tikrą lobį – niekur nepublikuotus Eugenijos laiškus vyrui.
Spektaklį žiūrėjo ir jo herojų artimieji: sūnus, anūkai, netgi mažasis proanūkis, taip pat atvykę ne tuščiomis – atvežę ir serediškiams padovanoję nemažai Jono Mačiulio knygos „Laiškai Eugenijai“ (1944–1956)“ egzempliorių. Visas renginys buvo kupinas šviesos ir bendruomeniškumo dvasios: skambėjo padėkos, margavo gėlės, o Pieštvėnų kaimo gyventoja Ingrida Varpiotienė visus susirinkusius vaišino namine duona, sviestu ir sūriu.
Plačiau apie spektaklį, Joną ir Eugeniją Mačiulius bei „Laiškus Eugenijai“ skaitykite laikraštyje „Mūsų laikas“.
Kokia gera idėja, AČIŪ moksleiviams už tokią gražią dovaną miestui.
Ant redakcijos sienos – spalvoti linkėjimai Jurbarkui