Kultūrininkai ragino keisti požiūrį į kultūrą, akademikai – į pinigus

Kaimyninių rajonų kultūros darbuotojai konferencijoje „Kultūra savivaldoje“ skundėsi mažu finansavimu, mažomis algomis ir tuo, kad renginiams organizuoti reikia patiems ieškoti pinigų. Akademikai juos mokė naujos vadybos pagrindų – kai renginys turės svarbų ir naudingą tikslą, atsiras ir rėmėjų jam pasiekti.

Didžiosios Britanijos premjeras Vinstonas Čerčilis karo metais paklaustas, kaip taupyti lėšas, pasakė, kad nuo kultūros negalima nubraukti nei penso, nes tada nebus dėl ko kariauti. Citata apie pinigus,  kuri švietė ekrane, tapo savotišku Jurbarko rajono savivaldybės administracijos kultūros skyriaus organizuojamos konferencijos „Kultūra savivaldoje“, vykusios praėjusią savaitę Jurbarke, akcentu. Apie pinigus kalba sukosi įvairiuose pranešimuose, kuriuos skaitė Tauragės, Šakių, Šilalės rajonų, Pagėgių savivaldybių kultūros centrų vadovai, kultūros politikos savivaldybėse formuotojai. Rima Rauktienė, Šakių rajono savivaldybės mero pavaduotoja, kalbėjo norinti sulaukti laikų, kai kultūros darbuotojui nereikės eiti pas rėmėjus atkišta ranka ir prašyti pinigų renginiui. Ji ragino keisti požiūrį į kultūrą ir kultūros darbuotojus. Tikino, kad kultūrininkai yra svarbūs, bet to niekas, ypač skirstantys pinigus ar galintys paremti, nesupranta.

Apie tai, kad įvairiuose kultūrininkų pranešimuose „prasimušė” žodis „pinigai“, pastebėjo kitas konferencijos dalyvis - Mykolo Riomerio universiteto docentas dr. Saulius Nefas. Jam įsiminė Pagėgių savivaldybės kultūros srities atstovo nupieštas liūdnas vaizdas ir žvilgsnis į ministeriją - „Darykite ką nors“. Akademikas susirinkusius kultūrininkus pamokė naujos vadybos. Pasak jo, kultūros centro ar šiaip kultūros renginio organizatoriaus tikslas nėra gauti pinigų. Pirmiausia reikia išsikelti renginio tikslą ir sugalvoti būdą kaip jį pasiekti. Siūlė pas potencialų rėmėją eiti su argumentais, koks svarbus yra renginys ir kaip svarbu pasiekti tą tikslą. Pasak jo, jei, tarkime, politikas supras, kad tas renginys jam naudingas, atsiras ir priemonių bei lėšų tam tikslui pasiekti. Jis mokė kultūrininkus kitokios filosofijos. „Pirmiausiai – tikslas, o paskui susitarimas. Toks yra naujos vadybos požymis“, - sakė jis.

Apie pinigus kalbėjo ir juos skirstančios Kultūros ministerijos atstovė. Pasak regionų skyriaus vedėjos Irenos Seliukaitės, kultūra skriaudžiama ne tik savivaldos lygiu, bet yra ir kaip trečias brolis valstybiniu lygiu - skirstant Europos Sąjungos paramą. Anot jos, savivaldybėse kultūrai skiriamos lėšos svyruoja nuo 1,5 iki 7 proc. viso biudžeto lėšų. Anot I. Seliukaitės, kitame finansavimo ES lėšomis laikotarpyje kultūrai, pagal paskutinius duomenis, numatyta skirti 4 proc. paramos. Taip pat ji pridūrė, kad Kultūros ministerijai galbūt pavyks tuos 4 proc. gauti, jei tų pinigų neišsikovos kitos ministerijos. „Ir dėl tų keturių procentų vyksta labai atkakli kova. Padėk Dieve, turėti mums nors tuos  4 procentus“, - sakė ji. Jei pavyktų gauti 4 proc. ES lėšų, kultūros infrastruktūrai tektų 1,5 mlrd. Lt.
Vis dėlto ir šių lėšų būtų per mažai. Visos Lietuvos kultūros įstaigų apetitas dvigubai didesnis, nei jų galima gauti iš ES. I. Seliukaitė užsiminė, kad pernai vasarą Kultūros ministerija iš visos Lietuvos kultūros įstaigų surinko ir surašė visus jų norus kultūros infrastruktūrai bei paveldo objektams tvarkyti. Visus norus sudėjus ir suskaičiavus paaiškėjo, kad visiems jiems įgyvendinti reikėtų 3 milijardų litų.
Kultrūros ministerijos atstovė tvirtino, kad kultūros darbuotojams  nereikia eiti su ištiesta ranka, nes tikslas nėra užsidirbti pinigų. Ji atkreipė dėmesį, kad nemokami renginiai papildo mūsų kišenes netiesiogiai. „Kultūra užsidirba“, - tvirtino ji.