Kraštotyros konferencija – apie partizanus ir Valstybę (nuotraukos)
Gruodžio 9-ąją Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko kraštotyros konferencija „Kelyje į valstybę. Jurbarko krašto partizanai“. Kasmet organizuojama konferencija šiemet buvo skirta partizanams, nes 2024-ieji Jurbarko rajone buvo paskelbti dviejų partizanų vadų – Jono Žemaičio-Vytauto ir Petro Paulaičio metais. Ji ir tapo šių metų baigiamuoju akordu.
Reikšmės ir svarbos renginiui suteikė jame dalyvavusi ypatinga lektorė – Jono Žemaičio–Vytauto produkterėčia, jo sesers Kotrynos Juškienės proanūkė Ana Luisa Monse. Ji, jos motina ir senelė, daug laiko ir jėgų skiria žymiojo partizanų vado atminimo išsaugojimui, todėl Ana Luisa į Jurbarką atvyko ne tuščiomis. Bibliotekoje susirinkusiems istorijos ir kraštotyros mylėtojams ji atskleidė kitą Jono Žemaičio asmenybės pusę – ne tik didvyrį, vadą ir kankinį, apie kurį visi esame girdėję, o drąsų ir tvirtą karininką, išsilavinusį ir linksmą europietį, puikiai baigusį karo mokyklą, studijavusį artilerijos meną Prancūzijoje, mylėjusį moteris ir dievinusį savo sūnų. Vis dėlto, iškilus klausimui, ką pasirinkti, šeimą ar Tėvynę, svarstyklių lėkštė nusviro Tėvynės pusėn. Neabejotinai dėl to, kad gindamas Tėvynę Jonas Žemaitis žinojo ginantis ir savo šeimą.
Tikriausiai visi yra bent jau girdėję, kad Šimkaičių miške yra Jono Žemaičio-Vytauto vadavietė-bunkeris, ta pati vieta, kur jis slėpėsi patyręs insultą ir iš kur, priešų apsuptas, iškeliavo į mirtį. Atrodo, kad ši vieta buvo žinoma visuomet. Tačiau vadžgiriškė Lina Lukošienė, dabartinė bunkerio prižiūrėtoja ir saugotoja, atskleidė visą jo atradimo ir tapimo šventa kiekvieno Lietuvos patrioto širdžiai vieta istoriją, papasakojo apie žmones, suradusius, prižiūrėjusius ir dabar saugančius šią vietą.
Kraštotyrininkė Regina Kliukienė, kaip ir kasmet apžvelgė konferencijai pateiktus kraštotyros darbus. Šiemet jie buvo aštuoni: septyni rašytiniai ir vienas vaizdo įrašas. Seredžiaus bibliotekininkė Daiva Jankauskienė konferencijai pristatė darbą „Ką mena laiškai“, Veliuonos bibliotekininkė Rimantė Lezdinšienė – darbą „Kelyje į valstybę. Jurbarko krašto partizanai“, Lybiškių bibliotekininkė Laimutė Keterienė pasakojo apie Eržvilko krašto partizaną Joną Starkų-Maželį, Eržvilko bibliotekininkė Nijolė Berulienė – apie partizanų ryšininkę Angelę Petronėlę Pocevičiūtę-Maskolaitienę-Mažylę ir jos šeimą.
Mokytoja Ivalda Gudavičienė ir bibliotekininkė Jolanta Jucikaitė iš Šimkaičių surinko vertingus istorinius faktus, kuriuos sudėjo į darbą „1919–1920 m. Nepriklausomybės kovų Šimkaičių valsčiaus Vyties Kryžiaus kavalierius Jonas Urbšaitis“.Jurbarko A. Giedraičio-Giedriaus gimnazijos moksleivė Aleksandra Valošinaitė savo darbe „Mokyklos garbė – jos mokiniai: Žymūs žmonės, mokęsi Jurbarko gimnazijoje (I-oje vidurinėje mokykloje): sąrašas“ pradėjo rašyti, sakytum, dar vieną gimnazijos metraštį. Smalininkų bibliotekininkė Monika Nausėdienė pristatė darbą apie dailininkę Lidiją Meškaitytę – „Lida Meškaitytė: Spalvoti gyvenimo fragmentai“. Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos mokiniai Rokas Maskolaitis, Gerda Golubovskytė, Skaistė Vitkauskaitė, Armintėja Pečiulytė, Vidmantė Letukaitė ir Jurga Laiconaitė pristatė vaizdo darbą „Divizijos generolas, LLA įkūrėjas Kazys Veverskis“.
Renginio pabaigoje susirinkusiems nuskambėjo dainininkės Austiejos žemaitiškai atliekamos dainos.
Daugiau nuotraukų ieškokite „Mūsų laiko“ Facebook puslapyje.
I realized that I had been defrauded of my entire life savings by a fraudulent cryptocurrency invest...
Karšuvos apygardos daugiamandatėje daugiausiai balsuota už „Nemuno Aušrą“