Konstitucinis teismas paskelbė: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai (rajono mero komentaras)

Byla baigta. Prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, pirmadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

Šis KT nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai yra baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai. „Tai reiškia, kad 2019 metų (ir paskesniuose) rinkimuose išrinkti savivaldybių merai galės vykdyti savo pareigas iki savo kadencijos pabaigos. Tačiau 2023 metais tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai bus įmanomi tik tuo atveju, jeigu iki tol bus padarytos atitinkamos Konstitucijos 119 straipsnio pataisos“, – pažymėjo teismas.

Jurbarko rajono mero Skirmanto Mockevičiaus komentaras

"Sprendžiant iš viešoje erdvėje esančios informacijos, Konstitucinis teismas tikrai nutars, kad, kaip teigiama  Seimo narių kreipimesi į KT,  skirtingas mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimo būdas, išskirtinė ir plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, iš dalies įsiterpianti į savivaldos vykdomosios institucijos prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai vienpakopei savivaldos sistemai. Tai reikštų, kad nepakeitus Konstitucijos, Lietuvos gyventojai 2023 metais tiesiogiai merų rinkti negalėtų", - komentavo rajono meras, paprašytas komentaro dar prieš nutarties paskelbimą.

"Kaip aš vertinu šią situaciją? Vertinu taip: Lietuva yra jauna valstybė, kurianti savo teisės ir demokratijos pagrindus. Tiesioginiai merų rinkimai vyko 2015 ir 2019 metais, gyventojai buvo labai aktyvūs, ir daugiau nei trečdalis merų Lietuvoje 2019 metais buvo perrinkta dar vienai kadencijai. Tiesioginiai rinkimai yra didelis žingsnis į priekį demokratijos požiūriu: gyventojai nori žinoti, už ką balsuoja, ir kas atstovaus jų interesus ketverius metus. Jei būtų sugrįžta prie buvusios tvarkos, kai merą rinko tarybos, stabilumo tikrai bus mažiau, nes tarybos dauguma, kurios reiktų merui išrinkti, per ketverių metų kadenciją keičiasi ne vieną kartą, taigi ir merai keistųsi priklausomai nuo daugumos valios, o tai destabilizuotų politinę padėtį ir sumažintų gyventojų pasitikėjimą savivalda. Dėl Seimo narių kreipimosi: teisės aktai tokį veiksmą leidžia, tačiau Lietuvai politinio stabilumo tai nesuteiks".

 Dėl tiesioginių merų rinkimų į KT buvo kreipęsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – TS-LKD, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir keli liberalai, Darbo partijos atstovai, buvę Tvarka ir teisingumas partijos nariai. Jie kėlė klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos. Seimo nariams kilo abejonių, ar skirtingas mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimo būdas, išskirtinė ir plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, iš dalies įsiterpianti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai vienpakopei savivaldos sistemai. Jų teigimu, Konstitucija nediferencijuoja tarybos narių, o atvirkščiai, – įtvirtina visiems vienodą teisinį reguliavimą.

 Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tiesioginiai merų rinkimai yra svarbūs vietos savivaldai ir stiprina instituciją, todėl esant reikalui ragina galvoti ir apie galimą Konstitucijos keitimą. Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad dabartinė tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijai, premjerė Ingrida Šimonytė sako palaikanti merų rinkimų tvarką ir kviečia ieškoti galimo teisinio sprendimo. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius tiesioginius merų rinkimus ragina įtvirtinti Konstitucijoje, rašo lrytas.lt

Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.

Atnaujinsime.