Kol gripas kitur siautėja, į Jurbarko rajoną tik įžengė

Pirmąją lapkričio savaitę Jurbarko rajone užfiksuotas pirmasis susirgimas gripu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento duomenimis, 2019 metų 45-ąją savaitę (nuo lapkričio 4 d. iki lapkričio 10 d.) sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis Jurbarko rajone – 38,18 atvejų 10 tūkst. gyventojų. 96 gyventojai sirgo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis - 31 suaugęs asmuo ir 65 vaikai nuo 0 iki 17 metų. Gripas diagnozuotas vienam suaugusiam Jurbarko rajono gyventojui. Po vieną, pirmą, gripo atvejį tą pačią savaitę užfiksuota Tauragės bei Šilalės rajonuose. Šalyje Tauragės apskritis yra tarp tų, kuriose bene mažiausias sergamumas gripu ir ŪVKTI. Lyginant Tauragės apskrities savivaldybes, didžiausias sergamumas peršalimo ligomis 45-ąją savaitę yra Tauragės rajone (42,96 atvejų 10 tūkst. gyventojų), kai mažiausias – Pagėgių savivaldybėje (tik 4.04).

Gripas į Jurbarko rajoną ir apskritai Tauragės apskritį šiais metais įžengė gerokai vėliau nei praėjusiais metais. 2018 metais pirmieji gripo atvejai (keturi) Jurbarko rajone užfiksuoti jau 42-ąją savaitę, t. y. spalio vidury. Šiais metais rajono gyventojai ir pradėjo sirgti ŪVKTI kur kas vėliau nei praėjusiais metais.

Kaip „Mūsų laiką“ informuoja rajono visuomenės sveikatos specialistai, PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) skiepus nuo gripo laiko efektyviausia apsisaugojimo priemone nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Rizikos grupėms priklausantys asmenys kasmet skiepijami valstybės lėšomis finansuojama sezoninio gripo vakcina nemokamai. Norintys pasiskiepyti turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jeigu gyventojai neturi savo šeimos gydytojo arba nepriklauso rizikos grupei, tuomet gali kreiptis į bet kurią gydymo įstaigą ir pasiskiepyti savo lėšomis. Nemokamai nuo gripo skiepijami65 m. amžiaus ir vyresni asmenys; asmenys, sergantys lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, asmenys, kuriems yra imunodeficitinė būklė) ligomis; medicinos įstaigose dirbantys asmenys; asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose; nėščiosios.

Praėjusio 2018–2019 metų gripo sezono metu Lietuvoje buvo užregistruota 49 677 gripo atvejai, iš kurių 26 atvejai baigėsi mirtimi (NVSC duomenimis). PSO duomenimis, gripu kasmet suserga apie 5–10 proc. suaugusių ir 20–30 proc. vaikų. Nuo gripo, jo sukeltų komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo, gripo sukelto miokardo infarkto pasaulyje kasmet miršta 500 tūkst.–1 mln. žmonių, Europos Sąjungoje/Europos ekonominės erdvės šalyse (ES/EEE) vidutiniškai 40 tūkstančių žmonių.