Kardiologės dirbti Jurbarko ligoninėje nesulaikė nė savivaldybės stipendija

Pavyko Marijampolei, bet ne Jurbarkui. Jurbarko rajono savivaldybė mokėjo 62 tūkst. Lt už kardiologės rezidentūros studijas, tačiau šioji išvyko dirbti į Airiją, o pinigus grąžino. Anot Jurbarko ligoninės vyriausiojo gydytojo Aivaro Šlekio, tokios stipendijos – ne panacėja. Daug veiksmingiau yra kalbinti pasilikti Jurbarko ligoninėje dirbti atvažiuojančius budėti specialistus. „Dabartinė situacija tokia, kad paprastai visos rezidentūros studijos atliekamos universitetinėse ligoninėse. Jei paskirtų specialistus, kurie rezidentūrą atliktų Jurbarke, situacija pagerėtų. Kaip tartis su specialistu, jei jis nematęs ligoninės? Yra manančių, kad rajono ligoninėse prastesnės techninės galimybės. Bet kai atvyksta ir čia padirba, įsitikina, kad taip nėra“, - sakė A. Šlekys.
Kas pasiteisina vienur, kitur patiria nesėkmę. Marijampolės ligoninei ir miesto savivaldybei pavyko prisivilioti jaunų gydytojų. Prieš kelerius metus su rezidentais pasirašytos sutartys jau duoda vaisių. Šiais metais ligoninėje pradės dirbti urologas ir kardiologas. Už vienerius rezidentūros metus ligoninė moka nuo 18-kos iki keliasdešimties tūkstančių litų. Prieš pusantrų metų Marijampolės ligoninė įsipareigojo sumokėti per 113 tūkst. litų už būsimo ortopedo traumatologo penkerius rezidentūros studijų metus.

Traumatologas įsipareigojo, kai baigs studijas, Marijampolės ligoninėje dirbti 10 metų. Kovo pradžioje buvo pasirašyta sutartis su būsima kardiologe. Už ketverius rezidentūros studijų metus Marijampolės ligoninė sumokės per 72 tūkst. litų.

Tą patį būdą prieš kelerius metus išbandė ir Jurbarko rajono savivaldybė, IR ligoninė
Jurbarko rajono savivaldybė mokėjo už ketverius rezidentūros studijų metus vienai kardiologei. Viskas baigėsi tuo, kad jaunoji specialistė grąžino išmokėtą sumą ir išvyko dirbti į užsienį. Tai nutiko praėjusiais metais. „Vieną jau viliojome. Sumokėjome 62 tūkst. Lt. Tarybos priimtas sprendimas. Dabar išvažiavo ir dirba Airijoje. Sužinojome, kai tėvas atėjo paklausti, į kokią sąskaitą pervesti pinigus, kuriuos išmokėjome. Va kaip ruošėme, ko reikia“, - viename susitikimų sakė Jurbarko rajono meras Ričardas Juška. Anot jo, panaši situacija susiklostė ir kitose savivaldybėse – vienetai savivaldybių, kuriose jauni specialistai liko, ir tai tik todėl, kad juos sulaiko asmeniniai santykiai, gyvenamoji vieta, šeima. „Tos stipendijos, kurias moka savivaldybės, ir taip nori pritraukti medikus, nepasiteisino. Mes net pagal įstatymą Tarybos sprendimu medikui galime nupirkti butą. Bet kas tą namą ar butą nupirks?“, - meras neslėpė skepsio.
Jurbarko ligoninės vyriausiajam  gydytojui Aivarui Šlekiui minėtos kardiologės jurbarkietės  apsisprendimas nedirbti Jurbarke nebuvo netikėtas. „Ji  perspėjo, kad nenori pas mus dirbti, kad susirado geresnę vietą“, - sakė jis. Anot A. Šlekio, sutartyje nebuvo įrašytas reikalavimas atidirbti. Buvo sąlyga, kad jei neliks dirbti Jurbarke,  už studijas išmokėtus pinigus turės grąžinti. Jurbarko ligoninės vyriausiasis gydytojas mano, kad jauni specialistai turėtų atidirbti už studijas, tačiau nieko negali padaryti, jei specialistas sugalvos už jo studijas sumokėtus pinigus grąžinti ir išvykti ten, kur jam mokės daugiau.

Trūksta pediatro, chirurgų, traumatologo
Anot A. Šlekio, nėra taip, kad dabar trūktų kardiologo. Galėtų priimti dar vieną, tačiau šis nedirbtų visu etatu. Labiausiai Jurbarko ligoninėje trūksta pediatro. Prisivilioti tokį specialistą  į rajono ligoninę yra sudėtinga. Anot A. Šlekio, darbas rajone pediatrams nėra patrauklus, nes vaikų mažai. Didmiesčiuose vaikų daugiau, todėl darbas ten patrauklesnis“, - sakė jis.
Trūksta ir chirurgų. Būtų gerai surasti ir traumatologą. „Bet tokį, kuris gyventų ir dirbtų Jurbarke“, - sakė jis. Trūksta odos ir venerinių ligų gydytojo. Tiesa, buvo susiradę gerą odos ligų specialistą, kuriuo buvo patenkinti ir pacientai, tačiau šis susirado geriau apmokamą darbą Kaune. „Labiausiai trūksta ne atvažiuojančių, pabudinčių ir išvažiuojančių, o savų, kurie čia gyventų ir dirbtų“, - sakė A. Šlekys, pasidžiaugęs, kad pavyko prisivilioti į Jurbarką dirbti gerą LOR ligų gydytoją, kuri yra jurbarkietė, prieš tai dirbusi Šakiuose.

Jauniems specialistams siŪlo skyriaus vedėjo vietą
Jurbarko ligoninės vyriausiasis gydytojas specialistų ieško kalbindamas bebaigiančius studijas, tuos, kurie atvažiuoja budėti į Jurbarko ligoninę. Kai kuriuos specialistus, pavyzdžiui, pediatrus vilioja siūlydamas skyriaus vedėjo vietą. Visi kalbinami ir kviečiami pasilikti dirbti Jurbarko ligoninėje, anot A. Šlekio, iš karto neatsisako pasiūlymo. „Sako, žiūrėsime. Nenorime prisirišti prie vietos. Pasirinksime tą vietą, kur pasiūlys didžiausią atlyginimą“, - sakė A. Šlekys.
Anot A. Šlekio, gyvenamuoju būstu jaunus specialistus vilioti galima. Toks pavyzdys - Šakiuose dirbantis medikas, kuriam rajono savivaldybė nupirko butą, šis savo lėšomis jį susiremontavo. A. Šlekys bandė jį prisivilioti dirbti į Jurbarką, tačiau šis nenori palikti buto, į kurį yra nemažai investavęs.

Kauną išmainė į Jurbarką
Anot Jurbarko ligoninės vyriausiojo gydytojo, situacija nėra beviltiška.  Svarbiausia, kad jauni specialistai atvyktų ir padirbėtų Jurbarke. „Dabartinė situacija tokia, kad paprastai visos rezidentūros studijos atliekamos universitetinėse ligoninėse. Jei duotų specialistų, kurie rezidentūrą atliktų Jurbarke, situacija pagerėtų. Kaip tartis su specialistu, jei jis nematęs ligoninės? Yra manančių, kad rajono ligoninėse prastesnės techninės galimybės. Bet kai atvyksta ir čia padirba, įsitikina, kad taip nėra. Tie, kurie padirba pas mus, patenkinti sitacija“, - sakė jis, iliustruodamas savo pavyzdžiu. Būdamas tikras kaunietis atvažiavo dirbti į Jurbarką 2007 metais. Turėjo visas galimybes išvažiuoti dirbti į Kauną. „Bet pajutau, kad visai neblogai ir čia. Žmonės tie patys, ir gamta graži, ir penkios minutės iki darbo vietos. O teatrų, gyvendamas Kaune, mačiau ne dažniau nei gyvendamas Jurbarke“, - sakė A. Šlekys.