Kada Jurbarke stos elektriniai laivai

 Vasario 29 dieną vykusio Jurbarko rajono savivaldybės tarybos posėdžio pabaigoje AB Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas tarybos nariams pristatė direkcijos planus ir vizijas, susijusias su Jurbarku.

Kol kas – grūdų pervežimas

 Priminęs kad Nemuno vaga nuo Kauno iki Klaipėdos jau sutvarkyta ir pritaikyta laivybai, kad ši Nemuno dalis kaip tarptautinis upinis vandens kelias E41 įtraukta į Europos Sąjungos TEN-T tinklą, o Jurbarkas vandens kelyje pažymėtas kaip tarpinis upinis uostas, direktorius prakalbo apie planus„nukelti“ apie 2 mln. tonų krovinių iš sausumos į vandens kelią. Pasak jo, Lietuva eksportuoja apie 4–5 mln. tonų grūdų per metus. Nemažai grūdų auginama ir netoli Jurbarko esančiuose kraštuose, ir juos jau šiais metais galima Jurbarke pradėti krauti į baržas ir vandens keliu plukdyti į Klaipėdos uostą tolimesniam eksportui.

Jau šiuo metu direkcija turinti įsigijusi tris baržas, 1800 ir 1700 tonų talpos, kurios ir gabens lietuviškus grūdus, apie 500 tūkst. tonų per metus. Pasak V. Vinokurovo, sutartys su ūkininkais dėl grūdų pervežimo yra suderintos. Būtent dėl šios priežasties V. Vinokurovas ir kreipėsi į savivaldybės tarybą, kad ši leistų direkcijai naudotis išlikusia savivaldybei priklausančia Mituvos krantine bei privažiavimo keliu prie jos. Savo ruožtu direkcija pasižada kelią „aptvarkyti“, pažvyruoti, o pirminei krovai naudoti tik nedidelę, maždaug 50x25 metrų aikštelę.

Vizijose – elektrinis laivynas

 Tolesnė direkcijos vizija yra elektrinis laivynas, kuris projektuojamas, o rinkos konsultacijos jau prasideda. Pirmąjį elektrinių laivų sąstatą direkcija tikisi turėti po pusantrų metų. Būtent šie laivai, plaukdami iš Klaipėdos į Kauną Jurbarke turėtų pasikeisti savo elektrinių baterijų konteinerį ir keliauti toliau. „Jurbarkas, mūsų akimis, yra vienas iš geriausiai pasiruošusių miestų“, – gyrė direktorius jurbarkiečius, nes Jurbarko miesto bendrajame plane yra numatyta teritorija galimai uosto plėtrai. „Kiekvienas euras įdėtas į laivybą savivaldybei gali atnešti 80 eurų“, – teigė direktorius, pridūręs kad krovininis uostas netrukdys plėtoti ir keleivinės laivybos, nes tokie uostai daug kur pasaulyje tarpusavyje yra suderinti.

Ambicingi planai

 Priminsime, kad sausio pabaigoje AB Vidaus vandens kelių direkcija planus Lietuvoje kurti elektrinį vidaus laivybos laivyną pristatė „High Level InvestEU: Financing Europe’s Future“ konferencijoje Briuselyje.

Viena pagrindinių direkcijos plano siekiant padėti Lietuvai įgyvendinti „šiltnamio dujų“ emisijų mažinimą dalių – elektrinių laivų flotilės projekto įgyvendinimas. Jį pabaigusi Lietuva būtų pirmoji Europoje turinti elektrinį vidaus laivybos laivyną.

Ambicingame projekte numatyta pastatyti šešis elektrinius stūmikus ir 12 baržų. Elektrinių laivų flotilės ir infrastruktūros sukūrimo nuo Kauno iki Klaipėdos jūrų uosto vertė sieks daugiau nei 75 mln. eurų. Kelionė upe truktų apie 20 valandų su 20–30 minučių sustojimu pasikeisti baterijas ties Jurbarku.

Anot Vandens kelių direkcijos, trans europiniam transporto TEN-T tinklui priklausantis Nemuno ir Kuršių marių vandens kelias tarp Kauno ir Klaipėdos ateityje gali tapti vienu moderniausių pasaulyje.

Pirmasis šio strateginio plano etapas jau įgyvendintas. Pernai sezono pabaigoje pabaigtas trejų metų trukmės projektas – modernizuotas laivybos kelias Nemunu. Šios upės ruožas nuo Kauno iki Kuršių marių tapo tinkamas keleivinei, krovininei ir pramoginei laivybai visu laivybos sezonu. Iš viso pastatyta ar rekonstruota 553 bunos, kurių pagalba Nemuno vanduo pats valo ir tiesina vagą, taip sukurdamas didesnį gylį laivakelyje.

Antrasis strateginio plano žingsnis – planuojama elektrinių krovininių laivų flotilė 260 km ilgio Nemuno kelyje. VVKD jau dabar kviečia tiekėjus teikti pasiūlymus ir pastabas dėl būsimo elektrinio laivyno –dalyvauti rinkos konsultacijoje dėl elektrinio laivo-stūmiko pirkimo. Turint elektrinį laivyną būtų sukurta nulinės emisijos vidaus vandenų transporto grandinė tarp Kauno ir Klaipėdos uostų, kurią sudarytų 6 elektriniai laivai-stūmikai, 12 nesavaeigių baržų, 27 baterijų konteineriai bei uostų infrastruktūra –įkrovimo stotelės ir nauji kranai.

„Mūsų laiko“ inf.