K. Donelaičio kūrybos skaitymai „Jau saulelė...“ Juodaičiuose

Maironiečių būrelis

2014 balandžio 7 d. 00:00 | Krašto žinios

AŠrifto dydis+- Spausdinti

Jaukų ir šiltą vakarą, kai kovas paskutines savo dienas skaičiavo, Juodaičių pagrindinėje mokykloje susirinko nemažas būrys skaitytojų į neeilinį renginį-K. Donelaičio kūrybos skaitymus „Jau saulelė...“.

Jau prieš keletą dienų vyko registracija ir visi skaitovai asmeniškai gavo parengtus tekstus. Rengdamiesi skaitymams supratome, kad K. Donelaitis taip lengvai nepasiduoda: reikėjo vieną kitą senesnį žodį išsiaiškinti, nepatingėti žvilgtelėti į žodynėlį, pasiklausti mokytojų... tiesiog prisijaukinti tekstą ir įveikti hegzametrą. Nebandęs- juk nesužinosi.

Susirinko 29 dalyviai, norintys garsiai skaityti ir, aišku, nebijoti suklysti. Skaityti ruošėsi ne tik mokiniai, bet ir mokyklos direktorė N. Jociuvienė, lietuvių kalbos mokytojos- D. Milkintienė ir D. Piragienė, dvi anksčiau mūsų mokykloje dirbusios mokytojos - Z. Lapinskienė ir G. Butkuvienė.

Prieš skaitymus žiūrėjome filmą apie K. Donelaitį, klausėmės, kaip skamba „Metai“ XXI amžiuje skaitomi aktoriaus R. Kazlo. Bet labiausiai visi laukė maironiečių būrelio vadovės žodžių „Jau saulelė...“, kurie skelbė skaitymų pradžią. „Pavasario linksmybes“ skaitėme be sustojimų, keičiantis skaitovams. Visi jautėme puikų nusiteikimą: skaitėme, klausėmės, girdėjome savo kalbą, kuriai didingą paminklą pastatė K. Donelaitis, ir nuoširdžiai įsivertinome plojimais. Kiekvienas prisidėjo kad ir nedidele, bet labai nuoširdžia pastanga. Iš mokinių ir mokytojų lūpų ištarti žodžiai tik dar kartą patvirtino, kad K. Donelaitis paliko lietuvišką žodį, kuris nugalėjo amžių tėkmę ir pasiekė mus. Dabar mes jį skaitome iš naujo ir stengiamės suprasti, nes K. Donelaitis ir šiandien aktualus- mus įkvepia jo pasiryžimas saugoti savo kalbą ir žemę.

Kadangi „Pavasario linksmybės“ baigiamos raginimu sėti, tai ir mes skaitymus baigėme sėja: gavome vazonėlių, žemės ir sėklų, kurias reikėjo pasėti. Išdygs gėlės- vėliau jomis papuošime mokyklos gėlynus, jei prieskoniai-suvalgysime...Beliko laukti.

Skirstytis neskubėjome: gėrėme arbatą, vaišinomės pačių atsineštais patiekalais iš kiaušinių, nes kiaušinis simbolizuoja gamtos prisikėlimą, gyvybės atsiradimą, gyvenimo atsinaujinimą, augalijos gimimą ir žydėjimą. Prie „Pavasario linksmybių“ labai tiko... Tai buvo prasmingai praleistas laikas lietuvių grožinės literatūros pradininkui K. Donelaičiui atminti.

Rekomenduojami video:

☰Straipsnis 0 komentarų