Jurbarko uostas ruošiamas naujam sezonui

Roges ruošk vasarą, o ratus žiemą. Ši sena lietuviška patarlė tinka ir Jurbarko uostui, kurio kanale ir prie krovinių krantinės šiuo metu vyksta pasiruošimo naujam laivybos sezonui darbai.

Kaip „Mūsų laikui“ paaiškino AB Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) personalo ir komunikacijos direktorė Justina Juozaponė, dar šiais metais bus išvalytos Mituvos kanalo žiotys. Valymo darbai taip pat vyks pačiame Mituvos kanale ties krovinių krantine ir ties įplaukimu į pramoginę prieplauką, arba mažųjų laivelių uostą. „Darbai bus vykdomi, kiek leis hidrometeorologinės sąlygos. Esant poreikiui, darbai bus tęsiami ir kitais metais“, – komentavo direkcijos atstovė. „Bus pagerintos tiek krovininių laivų priplaukimo prie krantinės, taip pat pramoginių laivų įplaukimo į Mituvos pramoginę prieplauką, sąlygos“, – patikino J. Juozaponė. Mituvos kanalas valomas žemsiurbe „Upyna“.

Po pastaraisiais metais atliktų darbų, nemažų investicijų, vandens kelias Nemuno upe ypač pagerėjo, o krovinių gabenimą šiuo keliu vykdo Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija, kuriai Jurbarko rajono savivaldybė dar šių metų pradžioje leido naudotis krovinine prieplauka Striplaukyje ir privažiavimo keliu prie jos. Šiemet baigta statyti VVKD priklausanti barža „Nemunas lines“, kuria Nemunu į Kauną ir į Klaipėdą jau keliauja kroviniai. Be krovinių gabenimo VVKD atlieka vandens kelių paruošimo darbus, teikia pagalbą savivaldybėms įrengiant slipus ir prieplaukas, taip pat padeda spręsti kitus vandens kelių infrastruktūros klausimus.

Jurbarko uosto išvystymo parengiamieji darbai

Priminsime, kad planų, susijusių su Jurbarko uostu ir jo plėtra, turi ne tik Vidaus vandens kelių direkcija, bet ir AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, rugpjūčio pabaigoje su rajono savivaldybe pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą dėl Jurbarko uosto išvystymo. Jūrų uosto direkcija iki šių metų lapkričio įsipareigojo įvertinti galimybes sukurti krantinių infrastruktūrą Jurbarko uoste, taip pat išanalizuoti greta krantinių esančių sklypų įveiklinimo galimybes, o savivaldybė – įvertinti galimybes išvystyti privažiuojamuosius kelius ir kitas uostui reikalingas komunikacijas.

Spalio 31 d. posėdyje rajono taryba kreipėsi į Vyriausybę, prašydama savivaldybės nuosavybėn perduoti du žemės sklypus Barkūnų gatvėje, 3,1896 ha ir 1,32614 ha ploto, turizmo ir verslo plėtrai. Šiuos sklypus tikimasi panaudoti Jurbarko uostui.

Planuojamas atkurti ir išvystyti Jurbarko uostas turi ir istorinę reikšmę. Būtent Jurbarkas, o ne Klaipėda yra laikomas pirmuoju Lietuvos jūrų uostu, kuriame 1921 m. pradžioje buvo įregistruoti pirmieji Lietuvos jūriniai laivai „Jūratė“ ir „Kastytis“. Jurbarkas ilgą laiką buvo svarbus prekybos ir transporto mazgas, jungiantis įvairius Lietuvos regionus su Kaunu ir Klaipėda.