Jurbarko ugniagesių gelbėtojų dėmesio centre - Nemunas

Pastarosiomis dienomis Jurbarko ugniagesiai gelbėtojai atidžiai stebi ledonešį Nemune.

Anot Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Tomo Statkaus, ketvirtadienį, kovo 15-ąją, priešpiet, sulaukė skambučio, kad Nemunu nuo Kauno atplaukia didelės ledų spūstys. „Popiet kolegos važiuos palei Nemuną ir žiūrės, ar nėra sangrūdų", - sakė T. Statkus, vildamasis, kad sangrūdų nebus ir ledai praplauks slandžiai.

"2010 metų potvynis parodė, kas atsitinka, kai suplaukia ledų sangrūdos“, - sakė tarnybos viršininkas, prisiminęs, kaip Nemuno vandenys tais metais apsėmė Greičių sodų ir kitas sodybas.

Tuomet Greičių gyventojams padėti ir gyvulius iš tvarto išvesti, ir patiems gyventojams į sodybas padėti patekti. Ugniagesių gelbėtojų pagalbos prireikė ir miestiečiams. Jurbarko Tilžės gatvėje gyvenantiems. Teko vandenį iš patalpų, rūsių, garažų pumpuoti.

Bet, T. Statkaus žodžiais, šiai dienai nepanašu, kad tokia situacija pasikartotų.

Kaip informuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, remiantis turimais duomenimis, pavasario potvynis prasidės antroje kovo mėnesio pusėje ir bus mažesnis už vidutinį.

Kovo 5 d. sniego dangos vandens atsargos Nemuno baseine sudarė 18–77 %, Neries baseine – 26–74 % normos. Pagal vandens atsargų kiekį, tik labai intensyvus sniego dangos tirpimas galėtų padidinti potvynio mastą, prie to prisidėtų ir dirvožemio įšalas (16–50 cm gylio), kuris neleis vandeniui įsifiltruoti, nes žemė įšalo šlapia.

Kovo mėnesio orai, remiantis prognoze, tūrėtų būti 2 laipsniais šaltesni už normą, todėl sniego tirpimas neturėtų būti intensyvus. Palanki aplinkybė yra ir kol kas žemas Baltijos jūros vandens lygis, lengvinantis Nemuno tekėjimo sąlygas. Šių metų potvynio svarbus veiksnys gali būti ledo sangrūdos, mat Nemunas, nuo Lampėdžių iki žiočių, yra užšalęs.

Kovo 10 d. buvo atlikti nauji vandens atsargų sniego dangoje matavimai, pagal jų rezultatus prognozė bus koreguojama.