Jurbarko rajono savivaldybė – aplinkosaugos reitingo uodegoje

Dar praėjusių metų gruodžio pradžioje Aplinkos ministerija paskelbė Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingą ir įteikė apdovanojimus žaliausioms Lietuvos savivaldybėms – Utenos rajono, Vilniaus ir Klaipėdos miestų, tapusioms antrą kartą sudaryto Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingo lyderėmis. Jurbarko rajono savivaldybė viešos informacijos apie šį reitingą neiškomunikavo, tačiau tai ir nenuostabu, pasirodo, ji tvirtai įsitaisiusi tarp reitingo autsaiderių: 2022-ųjų metų reitinge užėmusi 53 vietą iš 60-ies, praėjusiais metais smuktelėjo dar žemiau – į 56-ąją vietą.

Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas buvo sudarytas Aplinkos ministerijos iniciatyva, kaip teigiama, siekiant stiprinti savivaldybių konkurencingumą ir lyderystę aplinkosaugos srityje bei skatinti Vyriausybės programos nuostatų ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą. Reitingas vertina ne vien savivaldybių aplinkosauginius duomenis, tačiau ir aplinkosauginio sąmoningumo skatinimą jose.

Labiausiai vertinama iniciatyva

„Reitingas sudarytas iš 48 vertinimo kriterijų. Akivaizdu, kad tai byloja, jog aplinkos saugojimas susijęs su visomis mūsų gyvenimo sritimis. Turime sukurti mažiau atliekų, neteršti oro, vandens, miškų, šildytis ir elektrą gamintis iš atsinaujinančių resursų. Savivaldybių išsimatavimas šioje srityje visada joms bylos, kad negalima sustoti, nukrypti nuo šio kelio“, – Aplinkosaugos indekso pristatyme pabrėžė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Į 2023 m. reitingą įtraukti 48 vertinimo kriterijai, suskirstyti į devynias grupes pagal pagrindines aplinkosaugos sritis:

1. Atliekos ir žiedinė ekonomika.

2. Energetika.

3. Statybos ir teritorijų planavimas.

4. Susisiekimas.

5. Klimato kaitos politika ir valdymas.

6. Aplinkos kokybė, prevencija ir komfortas.

7. Vandens kokybė.

8. Biologinė įvairovė ir kraštovaizdis.

9. Aplinkosauginis sąmoningumas.

Didelė duomenų dalis, atspindinti savivaldybių parengtas strategijas, taikomas praktikas ir iniciatyvas, buvo surinkta apklausus savivaldybes. Likusi dalis duomenų, susijusių su konkrečiais rezultatais, buvo surinkta iš valstybinių įstaigų ir įmonių.

Vertinant pateiktus ar surinktus duomenis didžiausias svoris buvo teikiamas savivaldybės indėlio aspektui, atspindinčiam savivaldybių iniciatyvumą, jų rodomą ambiciją ir strateginės vizijos turėjimą.

Tiesa, anot vertinimo metodologijos kūrėjų, reitingas parodė, kad savivaldybėms kol kas trūksta nuoseklių strategijų (pavyzdžiui, beatliekio miesto, neutralumo klimatui, prisitaikymo prie klimato kaitos, aplinkosaugos strategijų). Taip pat, reitingas išryškino, kad dalis regionų savivaldybių kol kas apsiriboja tik privalomomis aplinkosaugos veiklomis.

Jurbarko rajonas – tvirtas reitingo autsaideris

Kaip jau minėta, Jurbarko rajonas reitinge užima „garbingą“ 56-ąją vietą – žemiausią netgi tarp apskrities savivaldybių. Tiesa, Pagėgiai Jurbarką aplenkė tik viena vieta – reitinge užima 55-ąją vietą, tačiau Tauragės rajonas yra 12-oje vietoje, o Šilalės – 22-oje.

Panagrinėjus atskiras aplinkosaugos sritis ir kriterijus, paaiškėja, kad mūsų rajonas daugiau ar mažiau atsilieka daugumoje (5 iš 9) vertintų sričių netgi tarp Tauragės regiono savivaldybių. Paskutinis regione jis atliekų ir žiedinės ekonomikos, energetikos, aplinkos kokybės, prevencijos ir komforto, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio bei aplinkosauginio sąmoningumo srityse. Kiek geresni rodikliai, tačiau tik regione, o ne bendrame reitinge, statybos ir teritorijų planavimo, susisiekimo bei vandens kokybės srityse. Klimato kaitos politikos ir valdymo srityje regione pavyko aplenkti tik Pagėgių savivaldybę.

Ypač įdomūs rajono rezultatai pasirodė biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio srityje. Pagal šios grupės kriterijus vertinta, ar savivaldybės reguliariai vykdo biologinės įvairovės ar kraštovaizdžio monitoringą, ar pievų šienavimą savo teritorijose vykdo pagal žydėjimo ciklus, o savo organizuojamuose renginiuose atsisako fejerverkų, kokia dalis savivaldybės biudžeto yra skiriama želdynų ir želdinių gausinimui ir priežiūrai. Taip pat buvo vertinamos savivaldybių pastangos mažinti ir naikinti invazinių rūšių kiekį ir invazinių augalų plotą. Šioje srityje Jurbarko rajono savivaldybė pelnė... 0,00 balų ir užėmė paskutinę vietą Lietuvoje.

Ne ką geriau Jurbarkas atrodo ir aplinkosauginio sąmoningumo srityje, kurioje vertinama, ar savivaldybės atlieka apklausas apie gyventojų pasitenkinimą aplinkos kokybe, vykdo bendruomenės įtraukimo iniciatyvas, kokią dalį savo finansavimo skiria gyventojų aplinkosauginiam švietimui, ir kiek savivaldybėje yra sužymima naminių gyvūnų. Čia surinkta 0,8 balo – mažiau surinko tik paskutinis reitinge likęs Skuodo rajonas.

Reitingo lyderiai rodo iniciatyvą

Pirmąją vietą užėmusi Utenos rajono savivaldybė iš 10-os vietos praėjusių metų reitinge pakilo į pirmąją. Šioje savivaldybėje vienam gyventojui tenka nedidelis mišrių komunalinių atliekų kiekis, be to, atliekos yra paruošiamos pakartotiniam naudojimui, didelė dalis šilumos energijos yra pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių. Utena taip pat išsiskyrė didelėmis investicijomis į energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo projektus. Šioje savivaldybėje taip pat kruopščiai vykdomi aplinkos kokybės bei triukšmo monitoringai ir sužymima daugiausiai naminių gyvūnų. Ji išsiskyrė žaliųjų visuomeninių iniciatyvų, bendruomenės įtraukties didinimo priemonių gausa.

Antrąją vietą užėmusi Vilniaus miesto savivaldybė buvo lyderė klimato kaitos valdymo ir politikos, aplinkos kokybės, prevencijos bei komforto temose. Ji aukštus balus surinko statybų ir teritorijų planavimo, susisiekimo bei biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio grupėse. Vilniaus miesto savivaldybė taip pat parodė lyderystę įvardydama daug įvairių vykdomų žaliųjų ir bendruomenės įtraukimo bei informavimo iniciatyvų, priemonių. Ji – viena iš kelių Lietuvos savivaldybių, patvirtinusių miesto pievų šienavimo pagal žydėjimo ciklus taisykles, siekiant palaikyti biologinę įvairovę ir vėsinti miestą karštomis vasaros dienomis

Trečiąją vietą užėmusi Klaipėdos miesto savivaldybė daugiausiai lyderystės parodė atliekų, susisiekimo, klimato kaitos politikos ir vandens kokybės srityse. Ši savivaldybė yra vienintelė savivaldybė Lietuvoje, parengusi prisitaikymo prie klimato kaitos planą. Klaipėdos mieste yra daug dviračių takų, didelė dalis lėšų skiriama želdiniams ir želdynams gausinti, atnaujinti ir prižiūrėti. Savivaldybė gerai rūpinasi vandens kokybe, į paviršinius vandenis patenka nedaug nevalytų ir nepakankamai išvalytų nuotekų, didžioji dalis gyventojų yra prijungti prie centralizuoto nuotekų tinklo.

Toliau savivaldybių aplinkosaugos reitingo dešimtuke rikiuojasi Druskininkų, Panevėžio, Alytaus ir Kauno miestų, Jonavos rajono, Šiaulių miesto ir Kėdainių rajono savivaldybės. Paskutiniame reitingo dešimtuke – Šakių, Alytaus rajonų, Ignalinos, Pasvalio rajonų, Pagėgių, Jurbarko rajono, Rietavo, Panevėžio rajono, Skuodo ir Šalčininkų rajonų savivaldybės.

Problemos nemato

Peržvelgę šiuos įdomius skaičius, kreipėmės į savivaldybės administraciją ir merą, prašydami informuoti, ar merą ir atsakingus savivaldybės darbuotojus tenkina tokia savivaldybės vieta aplinkosaugos reitinge, pakomentuoti biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio bei aplinkosauginio sąmoningumo srityse surinktus balus, o taip pat informuoti, kokių priemonių Jurbarko rajono savivaldybė ketina imtis (ir ar iš viso ketina), kad jos aplinkosauginiai rodikliai pagerėtų ne tik paminėtose, bet ir kitose sudarant aplinkosaugos reitingą vertinamose srityse.

Praėjus savaitei savivaldybės administracija atsiuntė net dviejų darbuotojų: Infrastruktūros ir turto skyriaus vyr. specialisto Romano Semaškos, kurio pareigybės aprašyme kaip tik ir numatyta, kad jis rengia ir koordinuoja savivaldybės ekologinės politikos planus bei vykdo aplinkosauginį švietimą, ir viešųjų ryšių specialistės Janinos Sabataitienės parengtą, ir administracijos direktorės Rūtos Vančienės pasirašytą raštą, kuriame (cituojame visą) informuojama, „kad Jurbarko rajono savivaldybė nuolatos rūpinasi ir dirba aplinkosauginiais krašto tvarkybos klausimais, o, įgyvendindama privalomus Vyriausybės nurodymus, pasitelkia visus turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Savivaldybė yra atvira tiek visuomenės, tiek ir žiniasklaidos atstovų siūlymams ir iniciatyvoms, padedančioms spręsti klausimus, susijusius su mus supančios aplinkos gerinimu“.

Išvertus iš biurokratinės „naujakalbės“ šį atsakymą, matyt, reikėtų suprasti taip, kad savivaldybė daro tai, ką jai nurodo Vyriausybė, ir nieko kito aplinkosaugos srityje nenumato daryti, o jei žiniasklaidai ar visuomenei tas nepatinka, tegul patys imasi iniciatyvos spręsti šiuos klausimus.