Jurbarko rajone – pirmasis tymų atvejis

Po 26 metų pertraukos į Jurbarko kraštą sugrįžo tymai. Kovo 22 dieną Jurbarko rajone užregistruotas pirmas šios ligos atvejis Tymai diagnozuoti 22 metų jurbarkiečiui, kuris buvo paskiepytas viena doze nuo tymų, kuomet jaunuoliui buvo septyneri.

Tai „Mūsų laikui“ patvirtino visuomenės sveikatos centro epidemiologė Aurelija Valiokienė, būtent penktadienį, kovo 22 dieną, sulaukusi galutinės išvados tyrimų, kurie buvo atlikti Kaune nacionalinio visuomenės sveikatos centro. Konkreti užsikrėtimo vieta nežinoma. Apie jaunuolį žinoma tiek, kad jis yra grįžęs iš kelionės po Europą. Jurbarkietis į gydymo įstaigą kreipėsi anksčiau, apie kovo 11 dieną.

Paskutinį kartą tymų atvejai Jurbarko krašte buvo užregistruoti 1993 metais. Prieš 26 metus rajone užfiksuoti penki susirgimai tymais. Šia liga tada buvo užsikrėtę  tik vaikai. Kaip žinia, pastaruoju metu didžioji dalis susirgusių tymais yra suaugę asmenys. Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.

Jurbarkiečiui, kuris susirgo tymais, atsirado sloga, pakilo temperatūra, nors ir neaukšta, atsirado bėrimų pirmiausiai kaklo srityje, ilgainiui ant nugaros. Anot A. Valiokienės, tymams ir yra būdinga tai, kad bėrimas prasideda nuo galvos ir eina žemyn. Anot epidemiologų, jei tymais suserga, tai dažniausiai tie, kurie nežino, ar yra skiepyti arba skiepyti viena tymų doze, kurios irgi amžiui bėgant nepakanka.

A. Valiokienė priminė, kad skiepai nuo tymų Lietuvoje atsirado nuo 1964 metų. Ir visi vaikai iki 1988 metų buvo skiepyti po vieną kartą. Jei nežinote, ar esate skiepytas nuo tymų, yra būdas pasitikrinti savo imuniteto lygį. Reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreips atlikti kraujo tyrimus, kurie parodys, ar imunitetas šiai ligai susiformavęs, ar ne. Epidemiologai atskirai kreipiasi į tėvelius, kurie neskiepijo savo vaikų pagal skiepų kalendorių. Ragina juos sunerimti ir kreiptis į savo šeimos gydytojus dėl vakcinacijos. „Jiems bus sudarytas individualus skiepijimo planas, ir vaikai turėtų būti paskiepyti“, - sakė A. Valiokienė. Persirgusieji tymais įgauna imunitetą visam gyvenimui. Gali būti ramūs ir tie asmenys, kurie pasiskiepiję dviem tymų dozėmis, nes praktiškai tokie taip pat neserga. Sąlytį su susirgusiuoju turėję asmenys (jei yra neskiepyti ir nepersirgę tymais), skiepijami nemokamai. Visuomenės sveikatos centro specialistai sudaro sąrašą ir parašo siuntimą nuvykti pas savo šeimos gydytoją dėl vakcinacijos. Tokie asmenys bus paskiepyti ta vakcina kaip ir visi vaikai, kuriems priklauso nemokamai pagal skiepų kalendorių. Jei suaugę asmenys, kurie yra skiepyti nuo tymų viena vakcinos doze, norėtų pasiskiepyti, reikėtų už vakciną susimokėti. Bet kol kas tai padaryti yra keblu. „Šiuo metu galimybių pasiskiepyti nėra, nes šiuo metu, šią minutę, šią sekundę, tos vakcinos Jurbarke nėra. Ji yra tik didžiuosiuose miestuose. Bet tai yra dienų klausimas“, - „Mūsų laikui“ pirmadienio dienos pirmoje pusėje sakė A. Valiokienė. 

Epidemiologų info apie tymus. Koks sukėlėjas? Tymų sukėlėjas priklauso Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai. Tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas labai jautrus ultravioletiniai radiacijai, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža. Kaip užsikrečiama tymais? Tymų infekcijos šaltinis - sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4-7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90-95% imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga. Kokie yra tymų simptomai? Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7-9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai. Retais atvejais gali komplikuotis encefalitu. Koks gydymas? Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas simptominis gydymas. Kaip apsisaugoti nuo tymų? Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.