Jurbarko priešgaisrinei tarnybai leista teikti mokamas paslaugas

Netrukus Jurbarko rajono priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai ne tik gesins gaisrus, bet ir nuomos savo įrangą bei teiks kitokias mokamas paslaugas. Tokią galimybę jiems suteikė Jurbarko rajono savivaldybės taryba, kovo 25 d. vykusiame posėdyje patvirtinusi naujus tarnybos nuostatus.

Naujuose nuostatuose papildytos tarnybos veiklos sritys – šalia anksčiau juose įrašytos priešgaisrinių tarnybų veiklos ir niekur kitur nepriskirto švietimo, tarnyba galės užsiimti privačia apsauga, vandens surinkimu, valymu ir tiekimu, o taip pat mašinų, įrangos ir materialinių vertybių nuoma.

Tarybos nariams susidomėjus, ką ugniagesiai ketina nuomoti, tarnybos viršininkas Vaidas Vaičiukynas paaiškino, kad į rajono gaisrininkus neretai kreipiasi gyventojai, prašydami įvairiausių paslaugų, tokių kaip išpumpuoti iš sklypo vandenį, leisti pasinaudoti gaisrinėmis kopėčiomis užsilipti ant stogo arba ištraukti automobilį iš griovio. „Vadovaudamiesi kitų rajonų savivaldybių priešgaisrinių tarnybų gerąja praktika įtraukėm [į nuostatus] tokius punktus. Mes pinigų iš to labai neuždirbsim, bet esant reikalui bus galima išsinuomoti“, – aiškino priešgaisrinės tarnybos viršininkas, užtikrindamas, kad tokiems darbams bus naudojami ne „kovinėje parengtyje“ esantys automobiliai ir budintys darbuotojai, o kiti, rezerviniai. „Darbuotojas laisvu grafiku galės atlikti mokamą paslaugą“, – aiškino V. Vaičiukynas, pridūręs, kad kituose rajonuose priešgaisrinės tarnybos už užmokestį į sodų bendrijas netgi tiekia vandenį.

Pasak V. Vaičiukyno, tokie apmokamų darbų atvejai būsią labai reti, gal jų iš viso nebūsią, tačiau esant reikalui tokią galimybę reikėtų turėti.

Reikia pripažinti, kad šis priešgaisrinės tarnybos viršininko noras sukėlė daug abejonių tarybos nariams. Jie svarstė, ar tokia veikla netrukdys ugniagesiams gesinti gaisrus ir gelbėti žmones. Ypač karštai sureagavo tarybos narys Daivaras Rybakovas, siūlęs tarnybai dirbti gelbėjimo darbus, o ne užsiimti vandens vežiojimu, kopėčių nuoma ar, kaip jis sakė, „taksi veikla“. „Yra įmonės, kurios tiekia vandenį, nuomoja kopėčias ar vežioja žmones, o gelbėtojai turi gelbėti žmones“, – piktinosi jis. Jam pritarė ir kai kurie kiti tarybos nariai, kuriems kilo klausimų, ar užteks teikiant tokias paslaugas žmonių gelbėjimo darbams, ar nebudintys darbuotojai, jei jiems teks papildomai dirbti, turės laiko pailsėti, kaip jiems bus apmokama už tokius darbus.

Kiti pasiūlymą palaikė, motyvuodami, kad neretai gyventojams prireikia pagalbos išpumpuojant vandenį iš rūsių, kad nutolusiose vietovėse sunku gauti reikiamas paslaugas ir kad tokia praktika jau taikoma kitose savivaldybėse. „Senais laikais ugniagesiai turėjo netgi savo orkestrus“, – su humoru priminė Gvidas Byčius, siūlydamas leisti ugniagesiams pabandyti vykdyti tokią veiklą, jei ji netrukdys atlikti  tiesiogines pareigas.

Balsavimas šiuo klausimu taip pat buvo įdomus, nes ir už, ir prieš balsavo tiek tarybos daugumai, tiek opozicijai priklausantys tarybos nariai. Vis dėlto už balsuojančių buvo daugiau, taigi leidimas ugniagesiams teikti mokamas paslaugas buvo duotas.

Tiesa, norintiems pasinaudoti tokiomis ugniagesių paslaugomis siūlytume neskubėti – kol kas nėra patvirtinti paslaugų įkainiai, kurie taip pat bus teikiami Jurbarko rajono savivaldybės tarybai. Pasak V. Vaičiukyno, sprendimas dėl įkainių patvirtinimo dar tik bus ruošiamas.

Taip pat nereikėtų painioti savivaldybės biudžetinės įstaigos Jurbarko rajono priešgaisrinės tarnybos su Jurbarko priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, priklausančia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.

Jurbarko rajono priešgaisrinė tarnyba, kuri jungia ne tik pagal darbo sutartis dirbančius ugniagesius, bet ir ugniagesius savanorius, turi penkias ugniagesių komandas kaimiškose rajono vietovėse: Eržvilke, Juodaičiuose, Raudonėje, Smalininkuose ir Šimkaičiuose.