Jurbarko pagalba Ukrainai: augant karo pabėgėlių skaičiui, reikia dar daugiau savanorių

“Tiesą sakant, esu pasimetusi, sutrikusi. Galvoje tik viena mintis: noriu grįžti namo”, - prisipažino ukrainietė Diana, kuri su 12-mete dukra į Jurbarką atvažiavo iš Nikolajevo (Mykolajiv), kurį nori užimti Rusijos kariauna. Kalbinta trečiadienio popietę ji Jurbarke buvo nuo antradienio vakaro. Diana sako, nežinanti, kaip elgtis. Visos mintys apie gimtajame krašte likusius artimuosius...

”Nesinorėjo palikti namų”, - pasakoja ji, pridūrusi, kad kitos išeities nebuvo, kai pasidarė blogiau, - griaudint sprogimams ir šūviams nusprendė, kad reikia trauktis. Nikolajeve liko jos mama. Vyro tėvai. Sesuo su šeima. Dianos mama nepanoro bėgti su dukra - liko namie. Kaip ir Dianos brolis su šeima, gyvenantys Kijeve, rusų kariaunos pagrindiniame taikinyje. “Jie niekur nenori bėgti - žada ir toliau likti. Sako, bus iki galo”, - liūdnai pasakoja moteris. Ypač neramu Dianai dėl tėčio, kuris gyvena netoli Zaparožės, tarp Melitopolio ir Energodaro, kuriuose vyksta kariniai veiksmai. Jau daugiau kaip pusantros savaitės nepavyksta su juo susisiekti. Nežino, kaip jam sekasi.

Diana dabar laukia sugrįžtančio vyro, kuris dirba Jurbarko rajono įmonėje “Manvesta”, ir kurį paskutinį kartą matė sausio 2 dieną, kol dar nebuvo jokio karo. Šeima susitiks jau greitai - vyras planuoja iš tolimojo reiso grįžti pirmadienį. Dabar moteris glaudžiasi bendrabutyje, o ateityje norėtų išsinuomoti būstą. Jei planuotų likti ilgesniam laikui, norėtų ir įsidarbinti.  Gimtojoje Ukrainoje dirbo ligoninėje, buhaltere ekonomiste.

Sutrikusios ir kamuojamos nežinios, panašiai kaip ir mūsų pašnekovė Diana, jaučiasi ir kitos ukrainietės moterys, ištrūkusios iš karo zonų - Luhansko srities, apsupto Mariupolio, Dnepro ir kitų Ukrainos vietovių, - ir prieglobstį radusios Jurbarke.

Moterys su vaikais į Jurbarką iš Ukrainos atkeliavo rajono įmonės “Manvesta” iniciatyva ir pastangomis - daugumos ukrainiečių sutuoktiniai dirba būtent šioje įmonėje. Dianą pasikalbinome po susitikimo Jurbarko r. viešojoje bibliotekoje, kur kartu su kitomis ukrainietėmis buvo pakviestos į susitikimą su savanoriais, panorusiais padėti, kuo galintys. Ukrainietės į biblioteką atėjusios kartu su vaikais, kurie laiką leido žaislotekoje, globojami bibliotekininkių ir jaunųjų savanorių, kol mamos dalinosi rūpesčiais, iššūkiais. Ukrainiečių šeimoms pagalbos ranką ištiesusios organizacijos - bibliotekos komanda su direktore Rasida Kalinauskiene (ji atsakinga už savanorių koordinavimą) bei Jurbarko savanorius buriančios Aušrinės Meškauskienės. Tokie susitikimai vyks kiekvieną savaitę, kuriant sistemą, kuri padėtų tinkamai pagelbėti ukrainiečių karo pabėgėlių šeimoms, kurių Jurbarke kasdien daugėja. Nuspręsta, kad vienas suaugęs savanoris globos po kelias ukrainiečių šeimas - pasikeis kontaktiniais numeriais, kuriais galės paskambinti prireikus informacijos ar kitos pagalbos.

Savanorių reikės dar daugiau, nes artimiausiu metu Jurbarką pasieks apie 200 ukrainiečių - tad prireiks ir vietinių pagalbos. Jei norite padėti - kreipkitės. Padėdami kitiems, padedame ir sau.

 Plačiau skaitykite "Mūsų laikas" laikraštyje