Jurbarko miesto gatvėmis vaikštinėjo stirna (gamtosaugininko komentaras)

Pirmadienio rytą, kiek po 7 val., šunis po Jurbarko Donelaičio gatvę ir jos prieigas vedžiojantys jurbarkiečiai stebėjo neįprastą vaizdą. Gatve sau ramiai vaikštinėjo stirna.

Liudininkų pasakojimu, vairuotojai bandė šį gyvūną iš miesto į laukus išginti (lėtai paskui automobiliu važiuodami), bet stirna nesibaidė ir prie vartų lūkuriavo ar net į kiemus užsukdavo.

Pasidomėjus, kas atsitinka, kad šis laukinis gyvūnas užsuka į miestą, pakomentavo Panemunių regioninio parko direktorius Mindaugas Janušonis. "O atsitinka taip, kad "geri" žmonės paima iš gamtos mažą stirniuką, laiko tvartelyje o po to juo atsikrato. Buvo jau žiemą pranešimų apie stirną Jurbarke. Gali būti, kad čia ta pati vis dar blaškosi. Gamtai šie gyvūnai jau mirę", - sakė pašnekovas, pridūręs, kad yra tikimybė, kad šis gyvūnas į miestą atsitiktinai užklydo. "Bet tokiu atveju jos būna baugščios ir bėga nuo žmonių, blaškosi", - komentavo Mindaugas, manydamas, kad greičiausiai šiuo atveju tinka pirmasis paaiškinimas, t. y. stirna yra prijaukinta. Anot pašnekovo, jei stirna prijaukinta, ją nuvežus į mišką vis tiek neišgyvens. „Labai blogi tokie dalykai. Gaila, kad vis dar pasitaiko. Nuolat sakome – radote stirniuką žolėje – neimkite. Palikite. Tėvai prie jo grįš, kai tik jūs pasitrauksite. Nieko nereikia gelbėti“.

Panemunių regioninio parko direktorius pažymi, kad bauda už laikymą nelaisvėje yra didelė. Papildomai skaičiuojama žala gamtai, kaip už nužudytą stirną.

Paklausus, ką daryti, kam skambinti stirną mieste pamačius, pasirodo, nelabai yra kam, jei gyvūnas sveikas ir gyvas. Pasak M. Janušonio, Lietuvoje, deja, nėra tokios tarnybos, kuri tuo užsiimtų. Aplinkos ministerija buvo sudariusi sutartį su laukinių gyvūnų globėjų asociacija, bet ši važiuoja tokiu atveju, jei yra sužeistas laukinis gyvūnas. Jei būtų negyva, tuomet atsakingi medžiotojai. Jie turi pasiimti. „Šioje vietoje trūksta dar teisinio sureguliavimo“, - sakė pašnekovas.

Papildysime.