Jurbarko kultūros centro didžioji salė durų lankytojams kol kas neatvers

Graži, šviesi, su moderniomis garso, vaizdo, apšvietimo galimybėmis, gera akustika ir patogiomis kėdėmis. Tokia dabar didžioji Jurbarko kultūros centro salė, atrodo, bet kuriuo momentu galinti priimti renginių išsiilgusius žiūrovus. Visiškai atnaujintos ir į salę vedančios erdvės: išgražėjusi fojė su numatyta patalpa kavinei, transformuojama rūbinės erdve; atnaujinti tualetai. Lauke, prie kultūros centro pastato, į žemę jau įkasti ir vandeniu užpildyti trys priešgaisriniai rezervuarai, kurių reikėjo, kad būtį užtikrinti priešgaisriniai reikalavimai. Įvykdytos bene visos sąlygos, kurios buvo reikalingos tam, kad didžioji salė pagaliau atvertų duris žiūrovams ir klausytojams, nors viso pastato renovacija dar nebaigta. Savivaldybės vadovai tikėjosi į didžiosios salės atidarymo šventę pakviesti 2023 m. vasario 16-ąją. Vis dėlto, šventės dar teks palaukti. To priežastys ir naujos aplinkybės paaiškėjo vasario 22 dieną, kai savivaldybės tarybos nariai buvo pakviesti į Jurbarko kultūros centro pastatą apžiūrėti atliktų remonto darbų.

Savivaldybės vadovai nusprendė didžiąją salę atverti tik tada, kai ją bus galima saugiai eksploatuoti, o tam reikia ne dalinio, o visiško kultūros centro pastato darbų užbaigimo. Darbams užbaigti reikalingos didelės lėšos – skirtingais rajono politikų skaičiavimais, nuo 0,5 iki 1 mln. Eur. Tokios sumos reikia inžinerinei pastato sistemai įrengti bei apdailos darbams likusiose neremontuotose patalpose atlikti, nes dar neįrengta pirmojo aukšto fojė prie šoninio įėjimo į pastatą bei nemaža ekspozicijų erdvė antrajame aukšte. Sprendimą priimti reikia čia ir dabar, nes šių metų liepos 9 dieną baigiasi pastato remonto darbų sutartis su rangovu UAB „Projektas KARMA“. Šios sutarties pratęsti negalima, o paskelbus naują konkursą, rangos darbai tikrai pabrangs.

Ryškiausios permainos – didžiojoje fojė

Kokie darbai jau atlikti Jurbarko kultūros centro pastate bei kokie klausimai kilo tąkart pastato patalpas apžiūrintiems politikams, matė ir girdėjo „Mūsų laiko“ atstovai, regėję, kaip tos pačios patalpos atrodė praėjusių metų liepą, kai tarybos nariams taip pat buvo pristatinėjami nuveikti darbai. Ryškiausios ir naujausios permainos matosi tik įžengus į fojė (nuo savivaldybės pastato pusės), vedančią link didžiosios salės: naujos, plačios, stiklinės, automatiškai atsiveriančios durys ir atnaujinta, šviesi, pastelinių spalvų, neatpažįstamai pasikeitusi pirmojo aukšto erdvė. Įžengusius pasitinka pano su Jurbarko krašto motyvais, kaip paaiškėjo, sena dekoracija, kuriai jau daugiau kaip 40 metų, anksčiau puošusi kultūros centre buvusios kavinės sienas. Kalbant apie kavinę – fojė jau paruošta erdvė, kurioje ateityje galės veikti kavinė, ir ne tik renginių metu, nes numatyta vieta ir pagalbinėms patalpoms. Atnaujinta ir senoji rūbinė, kuri įrengta taip, kad vasarą, kai mažiau renginių, ją būtų galima transformuoti į dar vieną edukacijoms bei pristatymams skirtą erdvę. Tai leis padaryti atlenkiamos rūbų kabyklos, kurios pristatymo metu jau buvo užsakytos ir pakeliui į kultūros centrą, bei specialūs kubai, iš kurių bus sumontuojama rūbinės siena, lengvai demontuojama po renginių. Apgailestauta, kad po renovacijos nebeliko senųjų fojė grindų, kurias labai norėta išsaugoti, bet nepavyko, nes po grindimis buvo klojamos įvairios komunikacijos.

Pirmajame aukšte naujai įrengti ir tualetai – atskirai vyrams bei moterims. Beje, dailiosios lyties atstovėms skirtose patalpose politikės moterys tuoj pat pasigedo veidrodžių, tačiau šie, patikino šeimininkai, tikrai bus užsakyti ir įrengti.

Modernios salės naujovės

Neatpažįstamai pasikeitusi, nauja ir šviesi didžiojo kultūros centro salė. Priminsime, kad ši salė buvo įrengta jau praėjusių metų liepą. O šį kartą, vasario 22 dieną, tarybos nariams pristatytos jos vaizdo, garso ir apšvietimo galimybės, rodančios, kad moderni salė pritaikyta ne tik koncertams, bet ir kino filmams rodyti. Ta proga buvo pademonstruotas trumpas kultūros centro kolektyvo sukurtas videofilmas, „šviesos šokis“ skambant įvairiai muzikai; didžiojoje scenoje gyvai šoko ir J. Telišauskienės vadovaujami jaunieji šokėjai. Didžioji salė pasižymi puikia akustika, tai, pasak kultūros centro vadovės, konstatavo specialistai. Atkreiptas dėmesys, kad didžiojoje salėje sumažėjo maždaug 50 vietų, vietoj projekte suplanuotų 475, liko 426, bet žiūrovams bus patogiau sėdėti – didesni tarpai tarp eilių. Pasidžiaugta, kad salės kėdės tokios, kokių ir norėta, nors tik trečiuoju bandymu pavyko įsigyti lietuvių gamybos kėdes. Beje, panašias galima rasti ir tokiose kultūros erdvėse kaip Vilniaus filharmonija. Kultūros centro šeimininkai patikino, kad didžiajai salei nieko netrūksta, nebent specialios šokių apsaugos naujai scenai, kad jos danga greitai nenusidėvėtų, o šokėjai galėtų saugiai repetuoti.

Kas liko nerenovuota

Tarybos nariams dar kartą parodyti jau anksčiau atnaujinti prie didžiosios scenos įrengti mažasis ir didysis grimo kambariai bei kitos pagalbinės erdvės. Nemažos permainos ir po didžiąja scena, kur atnaujintos ir sutvarkytos rūsio erdvės: iškėlus tam tikrus įrenginius, atsivėrė patalpos, kurios dabar išnaudojamos kaip drabužinės, sandėliai ar net darbo kabinetai. Pasidžiaugta, kad erdviame rūsyje be jokio nepatogumo gali vaikščioti ir kultūros centro aukštaūgiai.

Tą dieną tarybos nariams parodytos ir kol kas nesuremontuotos bei neatnaujintos erdvės: pirmojo aukšto fojė (prie šoninio įėjimo) – čia dar reikia atnaujinti rūbinę ir įrengti erdvesnius sanitarinius mazgus, bei antrojo aukšto erdvė, iki šiol naudota kaip ekspozicijų ir renginių salė. Čia tebėra pastato statybos metu įrengtos originalios sienos dekoracijos, kurias tikimasi išsaugoti.

Išgąsdino gaisras Kelmės kultūros centre

Apžiūrėjus erdves ir pasidžiaugus didžiąja sale, daugumai politikų rūpėjo tas pats klausimas – kada pagaliau šiomis gražiomis ir šviesiomis patalpomis galės džiaugtis visi jurbarkiečiai bei miesto svečiai ir ar savivaldybės biudžete planuojamų 300 tūkst. Eur užteks atverti didžiąją salę visuomenei? „Kiek galima greičiau, bet tik tada, kai ji bus saugi“, – toks buvo savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus atsakymas. Meras paaiškino, kad nėra saugu eksploatuoti salę, kol nėra baigti viso pastato remonto darbai. „Nusprendėme, kad nėra saugaus dalinio užbaigimo. Mes klausėme techninio prižiūrėtojo, ar bus galima garantuoti, kad dalinai užbaigus pastatą čia žmonės jausis saugiai. Atsakymas buvo – ne“, – tarybos nariams paaiškino S. Mockevičius, pridūręs, kad tokiam savivaldybės vadovybės sprendimui įtakos turėjo ir neseniai įvykęs gaisras Kelmės kultūros centre, renovuotame prieš ketverius metus, kur ugnis nusiaubė pastatą ir patirti milijoniniai nuostoliai.

Ko reikia, kad būtų saugu

Ko trūksta, kad Jurbarko kultūros centro pastatą būtų saugu eksploatuoti, paaiškino rangovai. Nors trys priešgaisriniai rezervuarai, skirti pastato išorės ir vidaus gesinimui, užkasti ir pripildyti vandens, jie dar neprijungti, nes įrenginėjami tinklai. Tam, kad funkcionuotų visa priešgaisrinė sistema, reikia automatikos, valdančios visame pastate įrengtas inžinerines sistemas: elektrą, priešgaisrinę sistemą, šildymą, vėdinimą ir kt.

Pasak rangovų, savivaldybės skiriamų lėšų inžinerinėms sistemoms įrengti užtenka, bet jos gali būti įrengtos tik atlikus viso pastato remonto darbus, t. y. apdailos darbai turi būti atlikti ir likusiose nesuremontuotose erdvėse, pirmiausia antrojo aukšto patalpose. O tai reiškia, kad darbams Jurbarko kultūros centre iki liepos 9 dienos užbaigti reikia dar daugiau lėšų.

Priminsime, kad savivaldybės taryba, tvirtindama šių metų savivaldybės biudžetą, buvo numačiusi kultūros centro pastatui remontuoti skirti 300 tūkst. Eur, kuriuos planuota skolintis iš banko. Paaiškėjo, kad šios sumos darbams užbaigti ir didžiajai salei atverti neužteks.

Jurbarko kultūros centro reikmėms skolinsis daugiau nei planavo

Vasario 22 dienos ekskursija po kultūros centrą buvo naudinga – rajono politikai suskubo ieškoti lėšų pastato remonto darbams užbaigti. Vasario 23 dienos savivaldybės tarybos posėdyje bene vienbalsiai nuspręsta šiam tikslui iš banko skolintis ne 300 tūkst. Eur, kaip planuota anksčiau, o 424 tūkst. Eur, tuo pačiu sutarta kovo mėnesio tarybos posėdyje, tvirtinant biudžeto pakeitimus, apsispręsti dėl likusios sumos, reikalingos remonto darbams užbaigti. Planuojama šių lėšų „paieškoti tarp biudžeto eilučių“, o tai reiškia, kad teks ieškoti, iš kurių sričių tas lėšas paimti. Taryba tuo pačiu viešai įsipareigojo „tarp rajono biudžeto eilučių“ surasti lėšų ir Šimkaičių vandens gręžinio įrengimui, nes šiam reikalui numatytą 124 tūkst. Eur sumą, kurią ketinta skolintis iš banko, tarybos posėdyje nuspręsta nukreipti Jurbarko kultūros centro renovacijos darbams užbaigti.

Skaičiai

Kiek daugiau nei 4 mln. Eur.  Jurbarko kultūros centro vidaus renovacijos darbų rangos sutartis su UAB „Projektas KARMA“ pasirašyta 2020 metų liepą trejiems metams. Tuomet nupirkti rangos darbai (visame pastate) už 2,8 mln. Eur. Rangos darbai dėl infliacijos, nenumatytų papildomų darbų pabrango 0,5 mln. Eur, t. y. sudarė per 3,3 mln. Eur. Dar apie 800–900 tūkst. Eur kainavo įranga, kėdės ir pan.

 Didžiąją dalį lėšų skyrė Kultūros ministerija. 2020 metais Jurbarko kultūros centro remontui panaudota 1 mln. 363 tūkst. Eur, kuriuos skyrė Kultūros ministerija. 2021 metais Kultūros ministerija skyrė 1 mln. 21 tūkst. Eur. Iš rajono savivaldybės biudžeto kultūros centro remontui 2022 metais skirta 990 tūkst. Eur.