Jurbarko krašto šventę prisimenant. Išrinkti gražiausi Jurbarko krašto šunys

Jurbarko krašto šventės metu iš pusšimčio pretendentų išrinkti du gražiausi 2025 metų Jurbarko krašto šunys. Gražiausiu išrinktas greihaundo veislės šuo, vardu Jorkas. Antrą vietą užėmė pomeranijos špicas Kernius. Jorko šeimininkas, paaiškėjo, yra Panemunės pilies direktorius dr. Marius Daraškevičius, o antrosios vietos nugalėtojo špico Kerniaus – rajono policijos komisariato pareigūnė tyrėja Violeta Žižė, galintys daug ir ilgai pasakoti apie savo mylimus augintinius.  Tiesa, pats Marius tą dieną renginyje negalėjęs dalyvauti, tad jo augintinis lydėjo deleguotą asmenį.

Rugpjūčio 23 dieną Jurbarko krašto šventės metu vyko gražiausio Jurbarko krašto gražiausio šuns rinkimai, kuriuos organizavo Jurbarko šunų klubas „Letena“. Į šį titulą pretendavo pusšimtis pačių įvairiausių veislių keturkojų. Kaip „Mūsų laikui“ pasakojo organizatorė, klubo pirmininkė Egidija Mockuvienė, šiame renginyje galėjo dalyvauti visi šuniukai su dokumentais, be dokumentų, mišrūnai. „Nebuvo jokių taisyklių. Tiesiog šuniukai, gyvenantys Jurbarko rajone“, – pasakojo ji. Užsiregistravo 40, bet dalyvavo dar daugiau – buvo tokių, kurie pro šalį vaikščiojo, organizatoriai pakalbino ir šie pasiliko, o vienas iš tokių laimėjo stilingiausių konkursą. Atkreipiamas dėmesys, kad šis renginys vyko klubo „Letena“ iniciatyva ir pajėgomis. „Dirbame savo noru ir miesto labui“, – sakė Egidija.

 Šiam konkursui buvo užsiregistravę jorkšyro terjerai, pudeliukai, byverio terjerai, maltipoo, čihuahua, amerikiečių akitos, šiba inu, vokiečių aviganis, dobermanas, vahtelhundas, Bavarijos pėdsekys, auksaspalvis retriveris, labradoras, amerikiečių stafordšyras, Amerikos bully, špicas, cvergšnauceris, ryzenšnauceris, greihaundas, levretė, vokiečių kurtsharas, trumpaplaukis foksterjeras ir keletas mišrūnų. 

Dvarininkų šuo

„Sunku pasakyti, kaip jaučiasi pats Jorkas, bet aš – tikrai laimingas. Vis dėlto, kiekvienam žmogui jo šuo yra pats gražiausias“, – „Mūsų laikui“ linksmai atsakė M. Daraškevičius, paklaustas, kaip jaučiasi būdamas gražiausio Jurbarko krašto šuns šeimininku. Patikina, kad augintinis tikrai buvo palepintas. Šypsosi, kad dėl palepinimo daug stengtis nereikėjo – Jorkas gavo visą krūvą prizų: skanaus maisto ir gardėsių, už ką Marius labai dėkoja organizatoriams ir rėmėjams. Panemunės pilies direktorius papasakojo ne tik apie savo augintinį, bet ir jo veislės istoriją, dvaruose laikomus šunis.

– Kodėl pasirinkote būtent šią veislę?

Dar būdamas jaunas slapta svajojau apie anglų kurtą, dar vadinamą greihaundu. Pirmasis į mano gyvenimą atėjo visai netikėtai – 2007-aisiais sulaukiau skambučio iš žirgyno, kuriame jodinėjau. Jo savininkė pasakė, kad turi pamestinukę greihaundę, kurios atsisakė šeimininkai. Ta kalytė vėliau turėjo net dvylika šuniukų, kurių susilaukė mano buto virtuvėje Vilniuje – nuo tada ir prasidėjo mano didžioji meilė kurtams, kuri tęsiasi iki šiol. Šiandien auginu ketverių metų greihaundą, vardu Carnival In New York, bet jį paprastai vadiname Jorku. Koks čia Niurjorkas senojoje Europoje...

– Papasakokite plačiau apie šios veislės istoriją.

Kurtai – viena seniausių šunų veislių pasaulyje. Jie garsėja elegancija ir nepaprastu greičiu – gali pasiekti net iki 70 km per valandą. Kurtų atvaizdai žinomi dar nuo Senovės Egipto laikų. Vėliau jie paplito Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Europoje, kur buvo itin vertinami kilmingųjų kaip medžioklės šunys. Iš kurtų kilo tokios veislės kaip salukis, afganų kurtas, borzoi, greihaundas ar jau minėtas ukrainietiškas chortas – būtent tokie kurtai buvo mūsų bajorų dvaruose. Šiandien kurtai jau beveik nebenaudojami medžioklei. Jie tapo sportininkais – lenktyniauja specialiose varžybose. Namų aplinkoje kurtai labai ramūs, daug miega, bet paleisti lauke virsta aistringais bėgikais. Laimei, jie sprinteriai – greitai pavargsta, tad nereikia jų varginti ilgomis valandomis. Man kurtai patrauklūs dėl estetikos, istorinio svorio ir, žinoma, dėl labai švelnaus charakterio. Vaikystėje turėjau pudelį, nors tai buvo ne mano pasirinkimas. Bet jis taip pat buvo labai mielas šuo.

Visą interviu rasite ir daugiau apie konkursą sužinosite „Mūsų laiko“ laikraštyje.