Jurbarko biokuro katilinės likimas – Kauno miesto mero rankose

Pasikeitus Kauno miesto valdžiai, permainos laukia ir jurbarkiečių. Biokuro katilinės Jurbarke gali ir nebūti, nors visi namų darbai atlikti – visi reikalingi dokumentai, leidimai surinkti. Tereikia pinigų. Naujoji Kauno miesto valdžia deklaruoja savo planus statyti biokuro katilinę Jurbarke, tačiau Jurbarko šilumos ūkio atstovai tuo abejoja – sako, kad yra kitų planų, kurių sakyti kol kas neleidžia politikai.

Raibuliai sunkų akmenį įmetus į vandenį. Tokie atgarsiai po dabartinio Kauno miesto mero apsilankymo Jurbarke praėjusią savaitę. Visvaldas Matijošaitis kartu su Jurbarko rajono valdžios atstovais lankėsi „Jurbarko šilumos tinkluose”. Po šio vizito viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad įvertinusi pastarojo dešimtmečio bendrovės „Kauno energija“ veiklą, didžiąją dalį įmonės akcijų valdanti Kauno valdžia aptiko, kad už pigią Jurbarko gyventojų šilumą mokėjo kauniečiai. „Lietuvos rytas“ pranešė, kad dabartinio Kauno miesto savivaldybės valdžios atstovų skaičiavimais, kauniečiai kasmet papildomai sumokėdavo maždaug 390 tūkst. eurų, kad Jurbarko gyventojai galėtų mėgautis pigia šiluma. Šiemet išlaidos šiam tikslui gali siekti net 600-700 tūkst. eurų. Kauno ir Jurbarko gyventojams centralizuotai šilumą tiekianti „Kauno energija“ privalo taikyti vienodą tarifą. Tačiau Kaune didžioji dalis reikalingos šilumos pagaminama deginant biokurą, o Jurbarke veikiančiame įmonės filiale „Jurbarko šilumos tinklai” naudojamos brangios dujos ir tokios šilumos savikaina gerokai didesnė.

„Lietuvos rytas“ praneša, kad jeigu jurbarkiškiams tektų mokėti visą kainą už šiame mieste gaminamą šilumą, paslauga pabrangtų maždaug 30 procentų.

Daugiau skaitykite laikraštyje.