Jurbarkiečių verslas: vieni merdi, kiti ekstremaliomis sąlygomis klesti

Tuščios gatvės, atsispindinčios uždarytų parduotuvių ir kavinių languose, ir kantriai pirkėjų bei klientų laukiantys jų savininkai skaičiuoja ne tik besibaigiančios trečios karantino savaitės dienas, bet ir nuostolius, patirtus dėl koronaviruso sukeltos krizės. Tai, jog nuostoliai verslui bus dideli šiandien jau neabejoja niekas, bet ar jie pralenks 2008 metų pasaulinės finansų krizės nuostolius, nesiima prognozuoti net ir finansų ekspertai. Tai priklausys ir nuo karantino trukmės, ir nuo pačių verslininkų gebėjimų susitvarkyti su užklupusiu sunkmečiu. Nereikia būti dideliu ekonomikos žinovu ar ekspertu, kad suprastum, jog labiausiai nukentės paslaugų sektorius – pradedant turizmo ir baigiant grožio paslaugų teikėjais. Kiek sausesni iš koronaviruso balos galbūt išlips prekybininkai, tiesa, ir tai tik didieji arba prekiaujantys specifinėmis prekėmis, tokiomis, kurių reikia kitiems verslo subjektams. „Mūsų laikas“ pakalbino keletą mūsų rajono verslininkų, teiraudamiesi, kaip sekasi jiems išgyventi užklupusį sunkmetį.

Vasaros turizmo sezonas pasibaigė net neprasidėjęs

„Labai įtemptai, nes daug nežinios: į sodybą priimu saviizoliuojančius, todėl reikėjo tinkamai pasiruošti. Ir laukti – nežinia kas atvyks. Šiandien jau išleidau pirmą asmenį po 2 savaičių sveiką. Valio“, – taip šių dienų darbą apibūdino kaimo turizmo sodybos „Jurodis“ savininkė Kristina Vančienė. Tačiau tuo jos džiaugsmai ir baigiasi. K. Vančienė, vadovaujanti dar ir Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrijai, prasidėjus koronaviruso pandemijai turėjo skubiai perorganizuoti organizacijos veiklą ir saugant žmones nesustoti teikti pagalbą 65 asmenims namuose ir vaikams dienos centruose. Daug nerimo bendrijos vadovei kelia ir neaiškumas dėl Vyriausybės sprendimų, susijusių su asociacijų veikla, nes nutraukus kai kurias samariečių teiktas paslaugas, keletas žmonių liko be darbo. Kristina Vančienė neslepia, jog spręsti tokius ir panašius klausimus jai trukdo ir jos pačios amžius, dėl kurio ji yra priskiriama padidėjusios rizikos asmenis, kuriems koronavirusas yra itin pavojingas.

Kalbėdama apie savo verslą – kaimo turizmo sodybą „Jurodis“, Kristina patikino, jog visi užsakymai dėl karantino iki rugpjūčio mėnesio buvo anuliuoti. Į sodybą neatvyks svečiai iš Australijos, JAV, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos ir kt. šalių, kurie buvo iš anksto rezervavę vietas šiai vasarai. „Praradau apie 160 klientų, 100 procentų. Be to, dar nuolat atvykdavo Lietuvos piliečių, kurie dirba aptarnavimo sferoje Jurbarko įmonėse. Dabar visi dirba nuotoliniu būdu, apie 60 asmenų per laikotarpį“, – niūrias mintis dėstė moteris.

Šiandien priimdama žmones karantino laikotarpiui, žvelgdama į ateitį, ji tikisi, jog pasibaigus karantino laikotarpiui galbūt sugrįš iki karantino Jurbarke dirbusių įmonių darbuotojai. Tik dėl kritusios perkamosios galios didelio pelno ji šiemet jau sakėsi nebesitikinti.

„Samariečiai po karantino dirbsim su nauja galia, nes bus su remontuota labdaros valgykla, padidinti pajėgumai, vaikų dienos centro remontas irgi bus baigtas“, – tikino K. Vančienė, pridurdama, jog dėl savo įmonės pagalbos į Vyriausybę nesikreips, o štai dėl nuostolių patirtų samariečių veikloje pagalbos ieškos.

Veikli moteris neslėpė, jog užklupusi pandemija sugriovė ir kitus planus. „Sodyboje buvau numačiusi iš esmės pagerinti sanitarinius mazgus bei sąlygas kambariuose, pristatyti terasas svečių patogumui, įrengti lauko virtuvę. Sustojo ir 2 edukacijos, nebus atvirų dienų kaime renginio, tačiau dabar svarbu visiems išlikti gyviems. Greitos karantino pabaigos. Tikiu, kad gyvenimas atsigaus greičiau, negu po 2008 m.“, – atsisveikindama linkėjo Kristina Vančienė.

Juras ir Barkus surėmė pečius

Dar viena verslo sritis, labiausiai pajutusi, ką reiškia priverstinis užsidarymas, yra be abejonės maitinimo sektorius. Tiesa, čia greitai buvo persiorientuota į galimybę išsinešti maistą į namus, tačiau užsidarius kitoms įmonėms bei biudžetinėms įstaigoms pradėjus dirbti nuotoliniu būdu šių paslaugų poreikis gerokai sumažėjo. Vienas iš UAB „Greito maisto vizija“, valdančios dvi maitinimo įstaigas – „Juras&Barkus“ užkandinę bei kavinę „Sushi & Pizza Jurbarke“, vadovų Vladislovas Razumnovas pasakoja, jog tam, kad abiejose įmonėse palaikytų veiklos egzistavimą, didžiąją krūvio dalį abu su verslo partneriu Karoliu perėmė ant savo pečių. Pagrindinė priežastis – ženkliai sumažėjus žmonių srautui mokestinė našta tapo per sunki.

„Džiaugiamės galėdami išsaugoti bent kelias darbo vietas. Konkrečiai šiuo momentu, skaudus smūgis buvo ir iš tos pusės, kad artėjant vasaros sezonui, „Sushi & Pizza Jurbarke“ planavo pašonėje įkurti nedidelę lauko terasą ir ją „paleisti“ vasaros sezonui, bet kuo toliau tuo labiau ta svajonė atrodo vis sunkiau pasiekiama“, – neslėpia V. Razumnovas.

Viena maitinimo įmonė buvo visiškai sustabdyta, tačiau pamačius, jog karantino galo nematyti, buvo nuspręsta grįžti į darbus ir bandyti žūtbūt išsilaikyti. Jauni verslininkai tiki, kad šį sunkmetį pavyks išgyventi ir išlaikyti patalpas ir bent dalį darbuotojų. Kas bebūtų, jie yra linkę išlaikyti pozityvią nuotaiką ir daro viską, kad užklupusias negandas įveiktų su kiek įmanoma menkesniais nuostoliais. Kol kas jokios paramos iš šalies vaikinai neieško ir yra nutarę patys kabintis dirbdami, kadangi maisto sektorius nebuvo visiškai uždarytas. Dabar jie laukia atsakymo iš atsakingų valstybės institucijų dėl kriterijų minimaliai paramai atitikimo.

Automobiliai genda ir per krizę

UAB „Rabana“ savininko žmona Ramutė Bakanienė pirmąsias dvi karantino savaites išgyveno visai gerai, bet dabar, pasak jos, darosi nuobodu.

„Aišku reikia veiksmo, bet viskas gerai. Darbus sustabdėme. Nuostoliai kaip ir visų, nes nedirbame. Dėl ateities tarsimės su darbuotojais, jeigu reikės smulkios, greitos pagalbos, kai žmogui reikia važiuoti, o nuleido ratą, nutrūko dirželis, bandysim padėti. Apsisaugojimo priemonių turim, tai žiūrėsim, kai tas užkratas plis ar stos, bus matyti“, – apie serviso darbą karantino metu kalbėjo R. Bakanienė.

Dėl finansinės pagalbos verslininkai ketina kreiptis, nes ji visada reikalinga. Visiems gyventojams linki būti ištvermingiems, turėti kantrybės, saugoti save ir kitus. Laikytis visų instrukcijų, nes kitokio apsisaugojimo nėra.

„Mūsų tauta ištverminga. Visam pasauliui galim parodyti, kad mes tą mažą ir piktą dulkę galim nugalėti“, – sako R. Bakanienė.

Visą straipsnį rasite balandžio 3 dienos numeryje. Jį įsigyti galite ir čia.