Jurbarkiečiai noriau perka lietuviškas, nors ir brangesnes braškes

Pirmosiomis lietuviškomis braškėmis prekiaujantys turi įrodinėti, kad uogos nėra lenkiškos.  Visi klausia to paties - kiek kainuoja ir ar tikrai lietuviškos. Netiki, kad iš daržo“, - šypsojosi savo užaugintomis braškėmis pirmadienį prie mažosios „Maxima“ parduotuvės Jurbarko mieste prekiavusi moteris iš Smalininkų miestelio. Pirmosiomis braškėmis ji prekiauti pradėjo nuo praėjusio penktadienio. Ji už litrą uogų prašo 6 Lt, o už kilogramą (du litrai) – 12 Lt. „Ryte prašiau po 14 Lt už kilogramą. Paskui nuleidau“, - sakė moteris, kuriai prekiauti padėjo mama Felicija, gyvenanti Jurbarke. Moteris braškes augina sode prie namų – augina ir sau, ir pardavimui. Šypsosi, kad visi trys vaikai užaugę, išvažinėję mokytis, anūkų dar nėra - nėra kam uogų skanauti.

 Ponas Raimondas 1 kilogramą braškių nupirko savo žmonai

Lenkiškas uogas išduoda ir prekiautojo išvaizda

Atskirti lietuviškas nuo lenkiškų, pasirodo, labai paprasta. Anot smalininkietės, lietuviškas braškes išduoda skanus uogų kvapas. Lenkiškos visai nekvepia. „Žinokite, toks aromatas mašinoje. Kol iš Smalininkų atvažiuoju, galva nuo to aromato apsvaigsta“, - šypsojosi prekiautoja.

Be to, lenkiškos braškės yra visos kaip viena – išrūšiuotos, vienodo dydžio ir spalvos, o lietuviškos – ir dydžiu skiriasi, ir spalva.

Be to, ar braškės lietuviškos galima pasakyti ir pagal prekiautoją. „Matosi, kad uogos iš kaimo. Matosi pagal žmogų. Perpardavinėtojai kitaip atrodo. Dažniausiai su cigarete dantyse“, - sakė viena pirkėja. „Jei obuoliais ir bananais prekiauja, ir dar cigaretė dantyse, žinok, kad perekupnikas (perpardavinėtojas, - aut. past.)“, - pritarė prekiautoja braškėmis iš Smalininkų.

Jurbarko turguje, pasirodo, galima įsigyti ir lietuviškų, ir lenkiškų. Lenkiškų uogų kilogramas kainuoja mažiau – 10 Lt. „Sako, lietuviškos skanesnės, nors turguje lietuviškos 12 Lt, o lenkiškos – 10 litų“, - kalbėjo pirkėjas Vytautas. „Pažįstama pasakojo, kad turguje nusipirko lenkiškų, tai neina įkąsti. Kietos kaip pomidorai. Išpurkštos“, - įsiterpė ponia Felicija.

Pirkėjai – nuo panelių iki senjorų, - dažniausiai pirko po 1-2 litrus ir dažniausiai ne sau – vieni mamoms, kiti – žmonoms, senjorai dažniausiai anūkams. „Aš perku sau. Noriu sveikai maitintis. Jei kas sako, kad perka ne sau, meluoja“, - šypsojosi vienas pirkėjas.

Plačiau - penktadienį pasirodysiančiame "Mūsų laike".