Jurbarkiečiai G.Landsbergio prašė grąžinti emigrantus namo

Iš Jurbarko išvažiavo susidėliojęs ryškesnį, tikslesnį rajono vaizdą: emigracijos mastai kur kas niūresni, nei atrodo, todėl sprendimus reikia priimti nedelsiant. Sąžiningą planą, kaip susigrąžinti emigrantus, jurbarkiečiams pristatė Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Nėra nei gerų, nei blogų dalykų – tik mūsų galvojimas paverčia juos tokiais. Šie žodžiai, lyg tyčia išrikiuoti ant sienos už garbių svečių nugarų, įrėmino trečiadienio popietės susitikimą. Birželio 8 dieną TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis Jurbarko rajono viešojoje bibliotekoje susitiko su Jurbarko bendruomene, su kuria diskutavo įvairiausiais klausimais: nuo tiesioginių seniūnų rinkimų iki emigracijos, nuo minimalios algos iki savivaldos administracijos mažinimo, nuo alkoholizmo problemos iki darbo vietų kūrimo. Politikas įvardijo didžiausias regionų, apskritai – visos Lietuvos, bėdas, siūlė sprendimo būdus, iliustruodama savo žodžius kitų šalių sėkmės pavyzdžiais, bet populistiniais pažadais nesišvaistė. „Gal ir ne pats geriausias, bet toks yra sąžiningas pažadas“, – dažnai kartojo jis.

Politikas tikino pajutęs, kuo Jurbarko krašte gyvena žmonės: tą dieną susitiko su įvairiausių sluoksnių ir amžiaus žmonėmis: nuo moksleivio iki pensininko, nuo verslininko iki biudžetininko. G. Landsbergio įspūdžiai lankant miesto daugiabučių gyventojus – iškalbingiausi. „Duris atidaro vyresnio amžiaus moteris ir sako, kad beveik visa laiptinė tuščia: vieni žmonės mirę, likusieji išvažiavę. Kai iš 30-ies žmonių laiptinėje gyvena kokie du arba apskritai visame daugiabutyje gyvena vienas asmuo – tada supranti, ką reiškia išvažiuojanti Lietuva“, – G. Landsbergis apmaudavo susirinkusiems.

Praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 45 tūkst., per ketverius metus – 150 tūkstančių žmonių. Jei taip bus ir toliau, Lietuvoje 2030 m. bus trečdaliu mažiau dirbančiųjų. Išlaikyti pensininkams reikės 30 proc. daugiau lėšų, taigi ir daugiau dirbti.

G. Landsbergis patikino, kad galima susigrąžinti emigrantus, kaip tai padarė airiai, kaip pastaruoju metu sekasi daryti estams. Anot jo, į Estiją praėjusiais metais grįžo 11 tūkst. žmonių daugiau nei išvažiavo, o Airija per 15 metų nuo 1990 m. susigrąžino apie 800 tūkst. emigrantų. Šių valstybių pavyzdžiai liudija, kad tereikėjo valdžiai ir verslui susitarti: verslas moka sąžiningus atlyginimus, o valdžia padeda grąžinti išvažiavusiuosius.

„Kai valstybė pasiekia tam tikrą gerovės lygį, žmonės nenori išvažiuoti“, – tikino politikas, į Jurbarką atvykęs pristatyti TS-LKD partijos naujo plano Lietuvai, tikintis, kad panašią sėkmės istoriją galima sukurti ir Lietuvoje.

„Tai ne rinkiminis, o ilgalaikis planas, kaip išspręsti tas problemas. Dėl to mes ateiname ir siūlome tartis ir tikimės jūsų palaikymo“, – sakė jis jurbarkiečiams, patikindamas, kad vardan gero tikslo galėjo susitarti visos partijos, bet tai nebuvo nepadaryta.

Apie minimalią algą ir verslą – sąžiningai

Emigracija ir tuštėjantis rajonas bei miestas yra vienas didžiausių skaudulių ir patiems jurbarkiečiams. G. Landsbergis bene daugiausiai laiko atsakinėjo į klausimus, ką daryti, kad rajonas nenyktų, kad jaunimas liktų čia ir neemigruotų.

„Kol nebus gerai apmokamų darbo vietų, tol žmonės išvažiuos. Darbo vietų bus, jei ateis verslas. Tam reikia mažinti mokesčius verslui, kuris čia investuoja. Neprigimdysi vaikų. Tokia realybė. Darbo biržos dėka mano įmonė sukūrė penkias darbo vietas. Jei nebūtų darbo biržos paramos, tų darbo vietų nebūtų“, – susirinkusiems pavyzdžiais kalbėjo Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys Daivaras Rybakovas, lydėjęs G. Landsbergį į susitikimus. TS-LKD pirmininkas į Jurbarką atvyko su partiečiais Radvile Morkūnaite-Mikulėniene, Vytautu Kernagiu jaunesniuoju bei Aiste Gedviliene.

G. Landsbergis nedalijo neįgyvendinamų pažadų. Jo kalbėjimas buvo realistinis. Minimalios algos kėlimas, anot jo, ne išeitis. „Valdžia, keldama minimalią algą, spaudžia verslininkus kelti atlyginimus. Tai reiškia, kad verslininkas turi sugebėti uždirbti daugiau. O ką daryti, jei nesiseka? Turime siekti, kad Lietuvoje augtų vidutinė alga. Tai atsiranda atsiradus papildomų darbo vietų“, – sakė jis kalbėdamas konkrečiais skaičiais.

Anot TS-LKD pirmininko, 140 naujų įmonių 10-yje regioninių centrų vidutinę algą gali kelti per metus 9 -10 proc., kai šiuo metu ji kyla 4 proc. „Per ketverius metus tai duoda efektą, kuris realus. Aš negaliu sakyti, kad tai – jau orus gyvenimas, bet tai – žingsnis į priekį. Tai, kad naujos įmonės, atėjusios į regiono centrus, kels viso regiono algas, yra faktas“, – tikino politikas.

ES pinigai panaudoti neprotingai

G. Landsbergis sukritikavo regioninę politiką, kurios esmė, anot jo, buvo gražinti aplinką, tikintis, kad iš gražios aplinkos gyventojai neišvažiuos. Politikas kritikavo, kaip neprotingai ir neefektyviai panaudoti europiniai pinigai: išpuoselėti parkai, gatvės naujomis trinkelėmis, atnaujinti pastatai.

„Bet tie pinigai nesukūrė darbo vietų, nedavė grąžos“, – sakė jis. Dar daugiau: naujus pastatus, įrenginius, infrastruktūrą reikia prižiūrėti, išlaikyti, kas papildomai kainuoja. Be to, norint pasinaudoti europine parama, dalį lėšų reikėjo pasiskolinti, o skola gula ant visų likusių čia gyventi pečių. Našta sunkesnė, nes gyventojų mažiau. Politikas pateikė pavyzdį, kuomet į gruntinių vandenų valymo įrenginių buvo investuoti milijardai. „Nebėra laiko ir prabangos elgtis taip, kaip anksčiau. Laiko yra iki 2020 metų, kai baigsis paramos laikotarpis. Mūsų demografinė situacija pasikeitė esmingai ir reikia priimti sudėtingus ir politiškai nepopuliarius sprendimus“, – sakė jis.

TOP 3 bėdos

Probacijos tarnyboje dirbanti Inga Molevaitė susirinkusiems į biblioteką priminė kitą rajonų sopulį. Anot jos, apie 99,9 proc. žmonių padaro nusikalstamas veikas apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų. Jaunėja nusikaltėliai, kurių nusikaltimai sunkūs. „Prasideda dideli nusikaltimai nuo 12-13 metų: išprievartavimai, bandymai nužudyti, grasinimai nužudyti“, – vardijo moteris.

G. Landsbergis pripažino, kad alkoholizmas, jo manymu, yra Lietuvos didžiausių bėdų trejetuke ir stebėjosi, kaip iki šiol nepavyksta visoms partijoms susitarti jos spręsti. „Jei matome problemą, rodos, nesudėtinga susitarti. Kokie galimi sprendimai – apriboti vietas, kur galima įsigyti alkoholio, griežtai tikrinti jo pirkėjų amžių. Yra gerų pavyzdžių. Prieš 100 metų Skandinavija buvo prasigėrusi. Šiandien – visiškai priešingai. Aukštos alkoholio kainos, prekybos vietų ir laiko ribojamas suveikė. O pas mus diskusijos verda, kad tie skaičiai (lietuviai tarp daugiausiai geriančių stiprius gėrimus, - aut. past.) nėra tikri, kad čia gal turistai girtauja. Tai turistai prigėrę žudė?“ – replikavo G. Landsbergis.

TS-LKD pirmininkas pabrėžė, kad TS-LKD buvo nuosekli kovojant su alkoholizmu Lietuvoje, o partijos atstovai Seime pateikė įstatymų projektų, sumažinsiančių alkoholio prieinamumą.

 Noriai pasirašė prieš Astravo atominę elektrinę

TS-LKD nariai ir pagalbininkai Jurbarko mieste prie mažosios „Maxima“ rinko parašus prieš Astravo atominę elektrinę – kad Seimas įstatymu įtvirtintų, jog Lietuvos pasienyje statoma Astravo AE yra nesaugi, ir Lietuva nepirks joje pagamintos elektros bei neleis eksportui naudoti savo infrastruktūros. Pasak parašus rinkusio vietinio TS-LKD narių Ramūno Almino, jurbarkiečiai noriai pasirašė, prieš tai išklausę argumentus. Iš viso jau surinkta 36 tūkst. parašų. Trečiadienį Jurbarke surinkti 145 parašai, o iš viso Jurbarko rajone surinkti 525, "Mūsų laiką" informavo Darius Juodaitis.

Politinė reklama Nr. 16001 bus apmokėta iš TS-LKD politinės kampanijos sąskaitos.