Jurbarkiečiai diskutavo su LR Vyriausybės ministrais

UŽSISUKS NAUJAS ES STRUKTŪRINĖS PARAMOS FINASAVIMO PERIODAS

Pirmiausia jurbarkiečiai turėjo galimybę susitikti su Ūkio ministerijos vadovu Evaldu Gustu. Tarp susirinkusiųjų daugiausia buvo Tarybos nariai, savivaldybės administracijos atstovai, keltas verslininkų bei gyventojų. Susitikime ūkio ministras E. Gustas ir jo komandos atstovė aptarė šalies ekonomikos perspektyvas, pristatė ateinančių metų darbus, Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos 2014–2020 m. periodo planuojamus finansavimo prioritetus. „Pagrindinis susitikimo tikslas nukreiptas į verslo žmones ir į tuos, kurie domisi verslu ir nori jį pradėti. Ūkio ministerijos uždavinys - ir verslumo skatinimas, smulkaus verslo rėmimas“, - susitikimo dalyviams sakė ministras E. Gustas. Prasidedant naujam ES finansavimo periodui ministerijos uždavinys yra supažindinti su galimybėmis pasinaudoti šia parama.

Ūkio ministras E. Gustas baigiantis 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos periodui trumpai aptarė šiandienos Jurbarko r. savivaldybės situaciją ir tai, kiek Jurbarko rajone verslas bei savivaldybė pasinaudojo ES paramos lėšomis. Lapkričio 14 d. duomenimis, Jurbarko savivaldybėje Ūkio ministerijos administruojamomis ES struktūrinės paramos lėšomis yra įgyvendinami 7 projektai, jiems skirta 10,02 mln. Lt. Jurbarko savivaldybėje baigti vykdyti 8 projektai, jiems skirta 9,05 mln. Lt. Minėtus 15 projektų Jurbarko savivaldybėje įgyvendina 5 projektų vykdytojai. Vienas jų – Jurbarko rajono savivaldybės administracija, kuri įgyvendina net 12 projektų iš visų 15 vykdomų savivaldybėje. „Lyginant su Tauragės apskritimi, Jurbarko rajonas nėra nei lyderiai, nei autsaideriai“, - sakė ministras. Lyderiai yra Tauragės savivaldybė, kuriai skirta 28 mln. Lt struktūrinės paramos. Kaip autsaiderį ministras E. Gustas įvardijo Pagėgių savivaldybę, kuriai verslumo skatinimui skirti tik 3 mln. Lt.

Ministras trumpai aptarė paramos mechanizmus, kuriais pasinaudojo Jurbarko rajono verslininkai. Be tiesioginės injekcijos iš struktūrinių fondų yra ir kitos paramos formos, kuriomis daugiau ar mažiau pasinaudojo Jurbarko rajono žmonės. Vienas iš jų - tai atviras kreditų fondas. Tai yra galimybė suteikti kreditus iki 1,5 mln. Lt smulkiam ir vidutiniam verslui. Pinigai skirti verslo plėtrai. Šioje srityje Jurbarko rajonas labai neaktyvus, yra suteikta tik viena investicinė 114 000 Lt paskola. Kitas finansinis mechanizmas - mažų kreditų teikimas, t. y. kreditai teikiami iki 350 000 Lt. Šios paskolos skiriamos regioninei plėtrai, jos neskiriamos Vilniui, Kaunui ir Klaipėdai. Šių paskolų Jurbarkui suteikta 8 už 1,9 mln. Lt. Pasidalintos rizikos paskolos – jos yra pačios didžiausios. Paskolos dydis gali siekti net 16,5 mln. Lt. Bet ši paskola galima tik toms įmonėms, kurios plečia savo veiklą, t. y. veiklos plėtrai. Šioje srityje Jurbarkas pakankamai aktyvus, suteiktos 29 paskolos už daugiau kaip 10 mln. Lt. Dar vienas finansinis mechanizmas, kuriuo naudojasi verslas – individualios garantijos, teikiamos per UAB „Invega“. Ši įstaiga pavaldi Ūkio ministerijai ir teikia finansinę pagalbą smulkiam ir vidutiniam verslui. Šitokių garantijų Jurbarko r. suteikta 23 už maždaug 2 mln. Lt. Gavus paskolas per „Invegą“ galimas dalinis palūkanų kompensavimas iki 50 proc. Jurbarko r. priimta 19  sprendimų ir kompensuota beveik 300 000 tūkst. palūkanų.

Ūkio ministras E. Gustas, kalbėdamas apie projektus, kurie buvo įgyvendinti ar dar tik įgyvendinami Jurbarko r., ir džiaugėsi, ir nuogąstavo. Iš tų 15 projektų - 12 įgyvendina Jurbarko r. savivaldybės administracija, verslui lieka viso labo 3 projektai. O ir pastarųjų mastai yra labai nedideli, neviršijantys 150 000 Lt. „Vadinasi, verslas gaunant struktūrinę paramą, yra labai neaktyvus“, - sakė ūkio ministras. Jį liūdina, kad finansinės paramos mechanizmais verslas naudojasi, tačiau ta pagrindine priemone, kuria gali naudotis negrąžinamais pinigais – tiesiogine parama ir tiesiogine injekcija iš ES biudžeto - yra labai neaktyvus.

Ministras susirinkusius verslininkus ragino galvoti apie ateitį bei naudotis Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2014–2020 m. periodo planuojamo finansavimo prioritetais. Šias galimybes pristatė Ūkio ministerijos atstovė Agnė Petrauskaitė. Šiam periodui ministerija ruošiasi labai kruopščiai, remdamiesi išankstine informacija, kurią pateikia Europos komisija. Naujam paramos periodui Europos komisija griežtina finansavimo sąlygas. 2007-2013 metais Lietuva, kaip Europos Sąjungos šalis, pati numatė prioritetus su Europos Komisijos pritarimu, o kitame laikotarpyje prioritetus pateikia  Europos Komisija.
Mažų ir vidutinių įmonių konkurencingumo didinimui Ūkio misterija turės didžiausią paramos dydį, t. y. 1,8 milijardų litų. Struktūrinė parama, kurią turėtų administruoti Ūkio ministerija per tuos ateinančius 7 metus – 3,2 milijardo litų. Pagal preliminarius skaičiavimus, kad būtų patenkinti visi poreikiai, dar reiktų 3 milijardų litų, kurie ministro E. Gusto manymu, papildomai nebus skirti. Ateinančiame laikotarpyje bus itin sugriežtintas stambių įmonių finansavimas, bus žiūrima, ar tai nėra susijusių įmonių grupė. Stambus verslas finansinę paramą gaus sunkiai. Turizmo plėtros finansavimas taip pat bus labai apsunkintas, susiaurinta finansavimo sritis.

Jurbarko r. savivaldybės tarybos nario Gintaro Navicko nuomone, Jurbarko rajone įkūrus smulkią įmonę verslininkas žiūri kaip išlaikyti vieną ar kitą darbuotoją, susimokėti mokesčius ir jam mažai rūpi tos inovacijos ir naujausios technologijos. „Pakėlus minimalų atlyginimą viskas užgulė ant smulkaus ir vidutinio verslininko, jam nebuvo jokių lengvatų. Jūs tikriausiai pats nesate susidūręs, ką reiškia dalyvauti europiniame projekte, o aš pats asmeniškai susidūriau. Norėjau pritraukt užsienio investuotoją, projekto vertė yra 1,5 mln. Lt. Iš privačių lėšų be valstybės paramos sukūriau verslą, sąžiningai vedžiau buhalteriją ir tapau skolininku su šimtatūkstantinėmis skolomis. Tai štai visa pagalba verslui, kol kas tos pagalbos nėra – tik žlugdymas“, - sakė G. Navickas.

SVEIKATOS PROBLEMOS GVILDENTOS KARŠTOSE DISKUSIJOSE
Antroji gyventojų susitikimo su ministrais dalis buvo skirta sveikatos politikos klausimams. Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Vytenis Povilas Andriukaitis į susitikimą su jurbarkiečiais atvyko iš Raudondvaryje vykusio renginio, kurio metu buvo pagerbti 350 donorų.

Šiame susitikime sulaukta daugiau jurbarkiečių, nei susitikime su ūkio ministru. Tarp susirinkusiųjų - didelė dalis Jurbarko medikų. Prieš susitinkant su vietos gyventojais, ministras trumpai šnektelėjo su Jurbarko ligoninės ir poliklinikos vadovais, kurie trumpai supažindino su esamomis problemomis.

Susitikimo pradžioje sveikatos apsaugos ministras sakė nepasiruošęs įvadiniams žodžiams, todėl norįs išjudinti diskusijas. Ir jam tai sekėsi puikiai. Tiek Tarybos nariai, tiek medikai leidosi su ministru į diskusijas apie aktualias sveikatos politikos problemas. Ministras rėžė karčią tiesą į akis, nebijodamas pripažinti egzistuojančių sveikatos apsaugos politikos problemų. Ministras kalbėjo apie Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą, regionų demografinę padėtį, ligonių srautų valdymą, ligoninių bendradarbiavimo klausimus, t. y. klasterio įvedimą, sveikatingumo klausimus.

Jonas Bučinskas ministro teiravosi, ar pastarajam yra tekę susipažinti su Jurbarko ligoninės, poliklinikos situacija, kokia jo nuomonė dėl šių įstaigų perspektyvos. Ministras teigė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos perspektyvinis tikslas yra išsaugoti dabartinę sveikatos įstaigų infrastruktūrą visoje Lietuvoje, taip pat ir Jurbarke. Tačiau, anot ministro, situacija bus keičiama priklausomai nuo demografinės situacijos rajone. „Žiūrėkite, ims mažėti vaikučių, logiška, kad pediatrinių lovų greičiausiai mažės, nes vaikų nėra“, - sakė V. P. Andriukaitis. Sveikatos apsaugos ministerija ketina gerantologinius skyriius įsteigti ir rajonų ligoninėse. Ministro manymu, rajonas po truputį sensta, todėl žmones reikia tirti ir gydyti kompleksiškai. Kitas šio ministro užmojis - nuo 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos ligonines sujungti į 5 stambius klasterius (tinklą), kurie padėtų reguliuoti ligonių srautus tarp ligoninių.

Tarybos narys Jonas Bučinskas ministro teiravosi, ar ligoninė nebebus pavaldi savivaldybei. Vyteniui Povilui Andriukaičiui, kaip jis pats sakė, šis klausimas pasirodė keistas ir baisus. Ministro teigimu, jam ligoninių pavaldumas visiškai nerūpi, kalbant apie ligoninės finansavimą, savivaldybė savo biudžeto lėšomis tik maža dalimi prisideda prie ligoninės išlaikymo. Iki 1997 metų Jurbarko ligoninė buvo pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai. „Grąžinimas ligoninių į savivaldybių rankas yra ligoninių krachas. Juk iš esmės pagrindinis finansavimo šaltinis yra privalomo sveikatos draudimo fondas. Tai ko jūs čia dabar išgyvenate dėl to pavaldumo“, - stebėjosi ministras. Ministro įsitikinimu, reikia dirbti ta linkme, kad ligoninės nebūtų tuščios, nesentų, kad atvažiuotų jauni specialistai. Ministras paragino savivaldybės Tarybos narius pasekti Kauno savivaldybės pavyzdžiu ir atiduoti ligoninės pavaldumą ministerijai.

Tarybos narys Darius Babilius, dirbantis Jurbarko ligoninėje akušeriu ginekologu nuo 1979 m., matė visą medicinos raidos eigą: „Šiuo metu Jurbarke yra vienas neuropatologas, kurį išsikviesti iš namų neužtektų pusės valandos, mačiau  medicinos priartėjimą prie žmogaus, nykstančius felčerinius punktus, ambulatorijas“. D. Babilių domino, ar ministerija imasi kokių nors priemonių dėl medikų juodinimo žiniasklaidoje? Anot jo, pamatome tik tragedijas, kuriose medikai pateikiami daugiausiai iš blogosios pusės, nors būna situacijų, kad nelaimės išvengti nepavyksta, net ir viską padarius. Ministras pripažino, kad šaukštas deguto pagadina visą statinę. Kaip ir visur kitur, taip ir medikų rate atsiranda nesąžiningai dirbančių, o tai formuoja neigiamą visuomenės požiūrį. Susitikime pažadėta pasirūpinti, kad ateityje būtų ginamas medikų orumas.

Žiniasklaidos atstovas Džeraldas Kiulkaitis ministro teiravosi dėl, jo nuomone, absurdiškos situacijos, kai 2011 metų kovo 31 dieną Jurbarko r. savivaldybė priėmė sprendimą, draudžiantį nepilnamečiams rūkyti viešoje vietoje. Bet nepraėjus nė pusantrų metų savivaldybė buvo priversta ministerijos įsakymu atšaukti šį sprendimą. Argumentas – tokiu sprendimu savivaldybė pažeidžia nepilnamečių teises. Kurioziška situacija - nepilnamečiams tabako parduoti negalima, realizuoti jo negali, tačiau rūkymas viešoje vietoje pažeidžia nepilnamečių teises. Ministras pripažino, kad tokios absurdiškos situacijos jam dar neteko girdėti.

 Susitikime buvo iškeltas ir klausimas dėl nuo UAB „Dainiai“ kiaulių komplekso sklindančios smarvės. Sveikatos apsaugos ministro buvo pasiteirauta, kas padaryta iš ministerijos pusės, kad ši problema būtų išspręsta. Jurbarkiečiai teiravosi, ką konkrečiai pats ministras yra padaręs sprendžiant šį klausimą. „Siuntėm komisiją, ėmėme kvapų mėginius, ne kartą nagrinėjome šiuos klausimus ir kalbėjome apie tai. Aš nežinau, kokia yra vietos situacija su šio kiaulių komplekso reguliavimu, tačiau akivaizdu, kad yra tokių momentų, kada atidaro ar išpila srutas, tada tas kvapas būna, o kada atvažiuoja tirti, jo nėra. Aš nežinau kaip spręsti šią problemą“, - sakė ministras. Ministerija turi tik vieną svertą – tai higienos normos, kurių neviršija šio komplekso kvapo tyrimai. Tarybos nario G. Stoškaus įsitikinimu, galutinius taškus būtų galima sudėti, jei būtų pateikti kvapų modeliavimo duomenys.

Tarybos narė Audronė Kurienė diskusiją pakreipė medicinos link, nes buvo susirinkę nemažai medikų. A. Kurienė domėjosi dėl Sveikatos ministerijos įsakymo rašyti receptus tarptautiniu kodu. Jos nuomone, tai gali išprovokuoti situaciją, kai vaistininkui pardavus vaistus, kaltas liks gydytojas, išrašęs receptą. „Vaistininkas neprisiima jokios atsakomybės. Tokiais atvejais, kada parduodamas brangesnis vaistas, kaltė tenka gydytojui“, - sakė ji. Ministras yra paruošęs keletą sprendimų šiam klausimui, tačiau neišvengiamai turės būti taikomi tarptautiniai standartai.