Jurbarkiečiai aktyviau renkasi centralizuotą nuotekų tvarkymo būdą

Jurbarko mieste centralizuotai teikiamos vandentiekio ir nuotekų tvarkymo paslaugomis naudojasi maždaug 95 proc. gyventojų. Tik nedidelė dalis miestiečių nuotekas tvarko individualiai, tačiau rajono kaimuose, ypač kur nėra atvestos vandentiekio sistemos tinklų, gyventojai kaupia nuotekas išsėmimo duobėse ar rezervuaruose. Paskutinį penkmetį pasistūmėjusi vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacija ir plėtra sudarė sąlygas didesnei kaimo gyventojų daliai rinktis centralizuotą nuotekų tvarkymo būdą.

Rodikliai vykdomi

UAB „Jurbarko vandenys“ direktoriaus pavaduotojas statybai Algimantas Dagys informavo, kad Jurbarko rajone padėtis, lyginant šalies mastu, tikrai nebloga. Jurbarko miesto ir rajono gyventojams buvo sudarytos palankios sąlygos prisijungti prie centralizuoto vandentiekio ir  nuotekų tvarkymo sistemos, ir jie ta galimybe kasmet vis aktyviau naudojasi. Tarkim, 2016 m. metais nuotekų realizuota beveik 25 tūkst. m3 (5.4 proc.) daugiau negu 2015 m. Šiam rezultatui turėjo įtakos naujų vartotojų prijungimas prie naujai įrengtos nuotekų surinkimo infrastruktūros. Šios galimybės išaugo atsiradus naujiems nuotekų valymo įrenginiams Skirsnemunės, Seredžiaus, Vytėnų, Klausučių kaimuose bei renovavus (išplėtus) nuotekų tinklus bei valymo įrenginius Smalininkų mieste, Viešvilėje.

„Mes pasiekėme projektuose numatytus rodiklius. Vykdant kiekvieną projektą būtinas tam tikras naujų abonentų prisijungimo skaičius.  Kai kuriuos projektus vykdydami šį skaičių viršijome, kai kurių gal kiek nepasiekėme, bet bendri rezultatai yra geri“, – komentuoja A. Dagys, neslėpdamas, kad vykdant įsipareigojimus susiduriama ir su sunkumais, kuomet nepavyksta prijungti tiek abonementų, kiek suplanuota. Daugiausiai neprijungtų taškų – Jurbarko mieste, Kalnėnų gatvėje. Prie naujos nutiestos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros nebeliko kam jungtis – nors daugiabučiai stovi, daugelis juose esančių butų tušti. Dalis gyventojų emigravę, kiti išvykę nežinia kur. Specialisto teigimu, rengiant projektus ir vykdant nuotekų surinkimo infrastruktūrą sudėtinga numatyti tokias aplinkybes.

Siūlo išsimokėjimo paslaugą

Dėl rezultato rodiklių neatitikimo  Aplinkos projektų valdymo agentūra  vandentvarkos įmonėms gali taikyti finansines korekcijas, todėl UAB „Jurbarko vandenys“ įvairiomis priemonėmis skatina gyventojus savo įrenginius jungti prie nutiestos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros.  Tiems, kas negali prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų dėl finansinių sunkumų, bendrovė siūlo pakloti vandentiekio įvadą ir nuotekų išvadą iki pat namo ar buto išsimokėtinai. „Sudaromas išsimokėjimo grafikas, bendrovė atlieka visus reikiamus darbus, pasirūpina medžiagomis. Tie, kas nori paties pigiausio varianto, darbus gali atlikti ir medžiagas įsigyti savarankiškai“, – teigia A. Dagys.

Vandentvarką reglamentuojantys teisės aktai, kuriais vadovaujantis Jurbarko r. savivaldybės taryba yra patvirtinusi teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo taisykles, kurios įpareigoja specialistus kontroliuoti, kaip gyventojai šalina buitines nuotekas, tikrinti, ar sandarios jų kaupimo talpos, ar gyventojai yra sudarę nuotekų išvežimo sutartis, apmokėjimo kvitus. Pareigūnų bendradarbiavimas išaiškinant aplinkos nuotekomis teršėjus yra labai svarbus gyventojams apsisprendžiant prisijungi prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų, todėl UAB „Jurbarko vandenys“ ir  Jurbarko r. aplinkos apsaugos agentūros specialistai kartu dirba prevencinį darbą. 

Drausmina pažeidėjus

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko r. agentūros vedėjas Andrius Šašys pritaria, didžiausia nuotekų šalinimo problema išlikusi kaimiškose vietose, kur nėra centralizuotų vandentvarkos tinklų arba jie jau nėra tinkami naudoti. „Nuotekos išleidžiamos kažkur į aplinką, į drenažus, griovius. Tą problemą šiemet sprendėme Rutkiškių gyvenvietėje. Patikrinome, radome pažeidimą ir skyrėme baudą“, – sako A. Šašys.

Jurbarko rajono agentūra jau pirmąjį šių metų pusmetį nustatė 11 nuotekų tvarkymo reikalavimo pažeidimų. Už aplinkos teršimą numatyta administracinė atsakomybė pagal LR ANK 246 straipsnį, baudos dydis –  nuo 60 iki 300 Eur.

Nors pažeidimų užfiksuojama, A. Šašys pastebi, kad žmonės, statydami naujus namus arba renovuodami senus, įsirengia tvarkingas individualias valyklas, o jeigu atsiranda galimybė jungtis prie centralizuotų tinklų, jungiasi, nes taip lengviau kontroliuoti nuotekų valymą. „Gamtai saugesnis centralizuotas valymas, nes kuo geresni valymo įrenginiai, tuo jie geriau išvalo nuotekas, ir tuo pačiu yra brangesni“, – sako A. Šašys.

Nukrenta priežiūros rūpesčiai

Gyventojai, patys tvarkantys savo buityje susidarančias nuotekas, turi užtikrinti, kad į aplinką jos patektų tik tinkamai išvalytos. Tai reikalauja papildomų rūpesčių ir finansų, todėl vis daugiau namų ūkių atsisako individualaus nuotekų valymo ir jungiasi prie naujos nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

Tokį gyventojų pasirinkimą lemia dvi pagrindinės priežastys – valymo įrenginių priežiūros ir kainos santykis. „Daug kam atrodo, kad individualus septikas pigu, bet taip nėra. Tai siurblys perdegė, tai užsikimšo – visokių atvejų pasitaiko. Sudėliojus išlaidas lieka tas pats, kaip prisijungus prie miesto tinklų. Be to, atkrinta priežiūros klausimas“, – sako smalininkietis urėdas Edmundas Mačieža.

Jam antrina ir Skirsnemunėje gyvenanti architektė Gražina Gadliauskienė, tvirtindama, kad individualus nuotekų tvarkymas reikalauja ne tik papildomų lėšų, bet ir atsakomybės. „Džiaugiuosi, kad pagaliau nereikia tuo rūpintis. Kas porą mėnesių tekdavo nuotekas išvežti, už vieną išvežimą sumokėdavome virš 100 litų, priklausomai, kokią bendrovę samdydavome. Kitas dalykas – negraužia mintys, kad gal kažką ne taip darai, ne taip tvarkai. Prisijungi ir esi ramus“, – atvirauja G. Gadliauskienė.