Jurbarke, prie Memorialo, pagerbtos Holokausto aukos (skelbiame gimnazistės pranešimą)

Jurbarkiečiai prisijungė prie tradicinės atminimo akcijos, ištardami „Mes prisimename", arba "We remember". Penktadienį Jurbarke, prie Memorialo Sinagogų aikštėje, pagerbtos Holokausto aukos. Priminsime, kad sausio 27 -oji yra Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Šią dieną prieš 78 metus, 1945 metais, buvo išlaisvinta Aušvico koncentracijos stovykla. „Mūsų laikas" skelbia šio renginio metu Jurbarko A. Giedraičio-Giedriaus gimnazijos auklėtinės Paulinos Patašiūtės pasakytą kalbą apie minėtą koncentracijos stovyklą. 

Gimnazijoje kiekvienais metais 10-tokai daro pasirinkto dalyko ir pasirinktos temos projektinius darbus. Praėjusiais metais Paulina parengė darbą apie Aušvico koncentracijos stovyklą. "Norėčiau trumpai papasakoti, ką šį projektą rengdama, sužinojau", - savo kalbą pradėjo gimnazistė. Mokinę ruošė istorijos mokytoja Augustė Vabalienė. 

Skelbiame visą Paulinos paruoštą kalbą:

"Aušvicas buvo viena didžiausių koncentracijos stovyklų, įkurta 1940 metų viduryje, nacių okupuotoje Lenkijoje.Tiesioginė stovyklos įkūrimo priežastis buvo didėjantis masiškai suimamų lenkų skaičius ir esamų kalėjimų perpildymas, stovykla buvo skirta kovoti su nacių rėžimo priešininkais. Ilgainiui Aušvico Birkenau stovykla tapo masinio žydų naikinimo vieta. Stovykloje naciai įrengė 4 žmonių naikinimo patalpas: kiekvienoje jų buvo nusirengimo kambariai, dujų kameros ir krematoriumai. Visame pasaulyje ši koncentracijos stovykla tapo teroro, genocido ir Šoa simboliu. 

1940 metais lageryje buvo įkalinta beveik 8000 žmonių, visi jie buvo vyrai. Beveik visi lenkų tautybės. Be jų, lageryje buvo rasta ir nedidelė dalis žydų bei vokiečių. 1941 metais lageryje buvo įkalinta per 26 tūkst. žmonių, taip pat tik vyrai. (apie 15 000 lenkų, 10 000 sovietų karo belaisvių ir per 1 000 žydų). 1942 metais į Aušvicą buvo pradėti masiškai gabenti žydai: buvo atvežta apie 197 tūkst. žydų, nuo šių metų į Aušvicą pradėtos vežti ir moterys. 1943 metais apie 270 tūkst. žydų, 1944 metais per 600 tūkst. – iš viso beveik 1,1 mln. Tuo pačiu metu, t. y. 1942-1944 m., lageryje buvo įkalinta apie 160 tūkst.  lenkų, čigonų, baltarusių, ukrainiečių, čekų, prancūzų  bei keli tūkstančiai, daugiausia lenkų, sovietų karo belaisvių.

Remiantis išsaugotais lagerio dokumentais ir skaičiavimais, nustatyta, kad tarp mažiausiai 1,3 mln. žmonių, ištremtų į Aušvico-Birkenau stovyklą, buvo apie 232 tūkst. vaikų ir paauglių iki 18 metų.

Apibendrinant statistikos duomenis matome, kad nuo pat lagerio įkūrimo įkalintų žmonių skaičius smarkiai augo. Ypač išaugo žydų kalinių skaičius dėl rasistinės Hitlerio politikos, patologinės jo neapykantos marksizmui ir žydams. Palyginus Aušvico naikinimo stovyklos aukų skaičių su bendra holokausto statistika ir kitų didelių koncentracijos stovyklų aukų duomenimis, galima teigti, kad Aušvicas-Birkenau atliko didžiulį vaidmenį ,vykdant holokaustą. Jame kalėjo ir buvo nužudyta apie 20 proc. visų Holokausto aukų.

Išvadavimas iš nacistinio režimo Europoje vyko palaipsniui: nuo 1942 m. iki 1945 visiško nacistinės Vokietijos kapituliavimo. Iki to laiko kol sąjungininkai vadavo teritorijas, didžioji dalis Europos žydų jau buvo išžudyti. Artėjant frontui ir karo pabaigai, vokiečiai pradėjo koncentracijos stovyklų kalinius perkėlinėti į Vokietijos gilumą.

Šimtai tūkstančių išbadėjusių, sergančių ir nusilpusių žydų žuvo „Mirties žygio“ iš Aušvico koncentracijos metu. 1945m. sausio 27d. Raudonoji armija išlaisvino Aušvico koncentracijos stovyklą. Sąjungininkų kariams įžengus į išlaisvintas koncentracijos stovyklas, jiems atsivėrė siaubingas vaizdas...Deja, dauguma konclageriuose kalėjusių žydų išgelbėjimo nebesulaukė.

Dabar stovykloje yra įrengtas muziejus, kuris buvo atidarytas 1947m. birželio 14 d.

Savo pristatymą norėčiau užbaigti Šmuelio Krakovskio ,Aušvico kalinio, kuris buvo išlaisvintas, žodžiais: „Mums pergalė atėjo per vėlai, gerokai per vėlai“, - savo kalbą baigė Paulina.

Apie tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną

Holokaustu vadinamas ideologinis, sistemingas Europos žydų persekiojimas ir žudymas, kurį vykdė nacistinis Vokietijos režimas ir vietos koloborantai Antimrojo pasaulinio karo metais. Vis dažniau pripažįstama, jog Holokaustas taip pat apėmė romų, homoseksualių asmenų ir kitų grupių persekiojimą. Žmonės daugiausiai buvo žudomi nacių okupuotoje Lenkijoje įkurtose koncentracijos stovyklose.

Skaičiuojama, kad nuo 1933 m. iki 1945 m. buvo nužudyta daugiau nei 6 milijonai žydų ir apie 5 milijonai kitų žmonių dėl rasinių, politinių, ideologinių, religinių ir kitų priežasčių. Didelę nužudytųjų dalį sudarė romai, žmonės su intelekto sutrikimais, disidentai ir homoseksualūs asmenys. Iš jų daugiau nei 1 milijonas buvo vaikai.

1945 m. sausio 27 d. išlaisvinta Aušvico (Auschwitz-Birkenau) koncentracijos ir naikinimo stovykla. Ši stovykla  – buvo didžiausia tokio tipo stovykla, kurioje nužudyta daugiau nei 1,1 milijono vyrų, moterų ir vaikų.

2005 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pripažino šiuos įvykius genocidu, pasmerkė juos ir sausio 27 d. paskelbė Holokausto aukų atminimo diena. Rezoliucija ragina valstybes kurti švietimo programas, skirtas Holokaustui atminti, ir užkirsti kelią bet kokiam genocidui ateityje.