Jurbarke paminėtos Kęstučio apygardos 80-osios įkūrimo metinės (NUOTRAUKOS)

Laisvės kovotojų nevalia pamiršti. Lygiai prieš 80 metų, 1946 m. rugsėjo 12 dieną, iš Lydžio, Žalčio, Šerno, Vytauto Didžiojo ir Lietuvos laisvės gynėjų rinktinių įkurta Jungtinė Kęstučio apygarda, kurios vadu išrinktas Juozas Kasperavičius-Visvydas, gimęs Jurbarko rajone Jokūbaičių kaime. Ši svarbi data Jurbarko krašto muziejaus ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių iniciatyva buvo paminėta  ir Jurbarke –  rugsėjo 13-ąją į bažnyčią, o paskui į senąsias Jurbarko kapines susirinko visi, kuriems svarbu pagerbti kovotojus už laisvę. 

Jurbarko krašto kovotojams už laisvę pagerbti sekmadienio vidurdienį Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčioje atlaikytos šv. Mišios, po kurių ždegtos žvakės ir pasimelsta prie memorialo partizanams senosiose kapinėse, uždegtos žvakės ir prie partizanės Marijos Žiliūtės kapo, galiausiai apsilankyta Kęstučio apygardos pirmojo vado J. Kasperavičiaus sodyboje Jokūbaičių kaime. 

Priminsime, kad  jungtinė Kęstučio apygarda įkurta 1946 m. rugsėjo 12 d., sujungus tose apylinkėse jau veikusias atskiras Lydžio, Žalčio, Šerno, Vytauto Didžiojo ir Lietuvos laisvės gynėjų rinktines įkurta Jungtinė Kęstučio apygarda.  1948 m. balandžio mėn. iš keturių apygardos rinktinių įsteigus Prisikėlimo apygardą, Jungtinė Kęstučio apygarda pavadinta Kęstučio apygarda. Ji buvo sunaikinta 1953 m. – paskutiniai apygardos vadai žuvo tų metų vasarą, o paskutinis šios apygardos partizanas Edmundas Kmita-Evaldas – 1961 m. lapkričio 9 d.

Jungtinė Kęstučio apygarda apėmė dabartinių Šilutės, Šilalės, Tauragės, Jurbarko, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, Akmenės ir Joniškio rajonus, Pagėgių savivaldybę, besiribojančas Pakruojo, Radviliškio, Kėdainių ir Kauno rajonų dalis.

Plačiau apie renginį skaitykite laikraštyje  „Mūsų laikas“.