Jurbarke gyvenančios ukrainietės artina pergalę ir savo grįžimą namo

Birželio 28-osios vakarą Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kiemelyje buvo galima pasijusti tarsi Ukrainoje: skambėjo ukrainiečių kalba, dainos, žaisti ukrainietiški žaidimai, šokti ukrainietiški šokiai, vaišintasi ukrainietiškais barščiais.

Jurbarko krašte gyvenančios ukrainietės tą vakarą pakvietė jurbarkiečius ir miesto svečius švęsti Ukrainos Konstitucijos dieną ir padedamos viešosios bibliotekos darbuotojų padovanojo miestui šventę, kurios tikslas buvo ne tik supažindinti su gimtosios šalies kultūra, tradicijomis bei padėkoti lietuviams už pagalbą, bet ir priartinti mylimos šalies pergalę žiauriame kare, tuo pačiu artinant ir savo grįžimą namo, į tėvynę.

Šventiniame pasibuvime Jurbarke skambėjo ukrainiečių ir lietuvių liaudies dainos, eilės, kurias dainavo ir deklamavo mūsų krašte gyvenantys ukrainiečių vaikai, buvo mokoma šokti ukrainietiškus šokius, žaisti žaidimus. Šventinį renginį paįvairino viktorina, kurioje renginio organizatorės tikrino jurbarkiečių žinias apie Ukrainą, pačios pasirodydamos visai neblogai pramokusios lietuviškai – iš anksto paruoštus klausimus perskaitė gimtąja ir lietuvių kalbomis. Viktorinos dalyviams už kiekvieną teisingą atsakymą atsidėkota Ukrainoje pagamintomis simbolinėmis dovanėlėmis, kurios dovanotos ne po vieną, o rinkiniais, nes, kaip linksmai paaiškino organizatorės, ukrainiečiai yra labai vaišingi, tad kitaip negali. Tą vakarą jurbarkiečiai sužinojo, kad Ukrainos Aukščiausioji Rada pagrindinį šalies įstatymą, Konstituciją, priėmė prieš 27 metus, 1996-aisiais; kad Kyive yra giliausia pasaulyje „Arsenalo“ metro stotis, esanti 105,5 metro gylyje, kas prilygsta 30 aukštų dangoraižiui, ir dar daug kitos įdomios informacijos apie tokius miestus kaip Naujoji Kachovka, Kryvyj Rihas ir kt.

Paaukojo per 1200 eurų

Šventinio vakaro kulminacija tapo aukcionas, kuriame jurbarkiečiai galėjo įsigyti įvairių ukrainiečių paruoštų ar pagamintų daiktų, taip paremdami Ukrainą. Aukcione parduotas specialiai šiam tikslui iškeptas pyragas, ukrainiečių vaikų nupieštas įrėmintas paveikslas (šį, beje, įsigijo meras), ukrainietiškais tautiniais motyvais išsiuvinėti marškiniai ir Ukrainos vėliava. Ji parduota brangiausiai – vienas Jurbarko šaulys vėliavą įsigijo už 150 eurų. Vakaro metu iš viso jurbarkiečiai paaukojo per 1200 eurų. Ukrainiečiai surinktas lėšas skyrė lietuvių misijai „Kariai – kariams“, kurią inicijavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariai, parlamento gynėjai, patys renkantys paramą ir ją vežantys į Ukrainą.

Mariupolio gynėjo padėka

Šventinį renginį Jurbarke stebėjo ir iniciatyvos „Kariai – kariams“ dalyviai, atvykę pagerbti ir padėkomis apdovanoti jurbarkiečius, įvairiais būdais talkinančius Ukrainai. Padėkas gausiam būriui jurbarkiečių įteikė „Kariai – kariams“ iniciatorius Antanas Kliunka, misijose Ukrainoje dalyvaujantis jurbarkietis Eugenijus Žukauskas, o jiems talkino ukrainietis Oleksandras Voronenko, Mariupolio gynėjas, kuriam pavyko ištrūkti iš rusų nelaisvės. „Kariai – kariams“ atstovai lydėjo Oleksandrą į Lietuvą, kur jam bus suteiktas reikalingas gydymas ir reabilitacija. Kaip paaiškėjo, Oleksandras jau kitą dieną turėjo vykti į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas.

Oleksandras ukrainietiškai dėkojo visiems lietuviams už nuoširdžią pagalbą Ukrainos tautai. Jam didelį įspūdį padarė Vilnius, kuriame pamatė tiek daug Ukrainos vėliavų, kad, kaip juokavo, vien tas vaizdas gali sužeistąjį pagydyti. Savo padėką lietuviams jis išsakė ir pasirašydamas ant aukcione Jurbarke parduotos Ukrainos vėliavos – užrašė lietuvišką „Ačiū“, patikindamas, kad tai svarbiausias padėkos už pagalbą žodis. Pasak jo, bet koks palaikymas artina Ukrainą prie labiau už viską laukiamos pergalės. Beje, renginio metu neliko kalbos barjero – Oleksandro žodžius į lietuvių kalbą vertė... lietuvis A. Kliunka. Paaiškėjo, kad ir kai kuriems jurbarkiečiams vertimas nereikalingas – per metus jie neblogai pramoko ukrainiečių kalbos.

Dvikalbis duetas

Jurbarkiečių ir ukrainiečių draugystę simbolizavo ir šventinio vakaro vedėjų, mokytojos ir mokinės – jurbarkietės Danutės Matelienės, savanoriškais pagrindais mokančios Jurbarko ukrainiečius lietuvių kalbos, ir vienos jos mokinių, renginio sumanytojos bei iniciatorės Annos Romaniutos – dvikalbis duetas.

Kaip paaiškėjo, šis renginys buvo jau trečiasis, ukrainiečių moterų organizuotas Jurbarko rajone: pirmasis vyko Smalininkuose, antrasis – Viešvilėje. Visų renginių tikslas buvo panašus.

Plačiau skaitykite laikraščio „Mūsų laikas“ 28-ajame numeryje.