J. Č. Siaurusaitis: šeimos daktaras turi pirmas padėti sunegalavus

Jurbarko ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrius kasdien sulaukia būrio pacientų. Daugumą iš jų atveža greitosios medicinos pagalbos automobiliai, kiti, pajutę vienokį ar kitokį negalavimą, ateina patys. Visi čia tikisi sulaukti reikiamos pagalbos ir dėmesio. Tik ar tikrai visi besikreipiantieji žino, kokiais atvejais jie turi būti priimami, o kokia pagalba čia nebus suteikta. Ir taip atsitiks ne dėl gydytojų ar slaugytojų užgaidų, bet dėl Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytų skubios medicinos pagalbos masto kriterijų. Apie tai, su kokiomis problemomis susiduria Jurbarko ligoninės Priėmimo skyriaus darbuotojai, kalbamės su šio skyriaus vedėju gydytoju Jonu Česlovu Siaurusaičiu. 

Gydytojas pirmiausia apibūdina šio skyriaus darbą – čia teikiama būtinoji (pirmoji ir skubioji) medicinos pagalba visą parą ir priimami pacientai, atvykę dėl planinio stacionarinio gydymo – guldymo į ligoninę.

„Pas mus atvykusieji turi suprasti, ką veikia Priėmimo skyrius, nes būna taip, kad žmogus pamatė daktarą ir jam atrodo, kad šis viską turi padaryt. Mūsų skyriaus paskirtis, kaip ir kiekvienos gydymo įstaigos, – užtikrinti būtinąją pagalbą. Kas tai yra? Pagrindinis tai reglamentuojantis raštas kabo pas mus ant sienos – jame keturios skubiosios medicinos pagalbos kategorijos. Priėmimo skyriaus gydytojas sprendžia, ar tai būtinoji pagalba, ar reikia skubiai įsikišti, o gal jis pirmiausia turi kreiptis į šeimos gydytoją. Svarbiausia, nukreipti pacientą atitinkama kryptimi. Pas mus reglamentuojami būtinosios pagalbos mastai ir greitis –  suteikti ją nedelsiant, per 10, 30 minučių ar vieną valandą“, – pasakoja J. Č. Siaurusaitis.

Daugiau skaitykite laikraštyje.