Ištapytą tribūną atidarė mažieji sportininkai

Linksmai atrodanti Jurbarko sporto centro tribūnos siena oficialiai atidaryta. Jurbarko A. Giedraičio-Giedriaus gimnazijos dailės mokytojos Jurgitos Davidavičienės ir auklėtinių ištapytą sieną rugsėjo 20 dieną atidarė Jurbarko jaunieji sportininkai, darželinukai, sugužėję į R. Marcinkaus stadioną mankštintis ir drauge įveikti „Juro ir Barkaus mylią“.

Pakalbinta kūrinio autorė Jurgita Davidavičienė prisipažino, kad piešinys gimė Jurbarko sporto centro direktorės Odetos Vaitiekūnaitės ir ūkio vedėjos Lauros Icikevičienės iniciatyva. Jos jau pavasarį prašė piešiniu papuošti stadiono tribūnos sieną.  

Jurgita Davidavičienė padarė projektą, kuris, nors retai taip būna, pasak jos, tiko šiai sienai iš karto. Ji pasidomėjo, kokių sporto šakų treniruotės vyksta Jurbarko sporto centre ir visas sudėjo į šį tapybos darbą. Visa siena buvo suskirstyta į dalis ir sporto šakos pavaizduotos stilizuotai. Vienos sporto šakos menininkė sąmoningai atsisakė – rusijoje atsiradusios sambo.

„Rugsėjo pirmomis dienos buvo labai gražus oras ir atsirado nuostabios pagalbininkės, gimnazijos mokinės Aistė Krištopaitytė (IV A) ir Deimantė Gvazdauskaitė (III D). Viena labai kūrybiška, o kita labai atsakinga ir darbšti, tad su tokia šaunia gimnazisčių komanda pavyko įgyvendinti visą užmanymą. Teko dirbti vakarais po pamokų visą savaitę. Prie techninių pasiruošimo darbų joms talkino ir IV C klasės mokinys Klaidas Vėgertas“, – pasiteisinusiu sprendimu džiaugėsi dailės mokytoja J. Davidavičienė.

Jurgitai Davidavičienei šie metai vaisingi. Jos gatvės meno kūrinys papuošė pastatą Sudarge ir gimnazijos sienas. Pasak jos, po remonto labai smagu piešti. Jurgita prisipažino, kad jau nebijo kopėčių ir gali užsilipus ant jų laisvai dirbti.

„Esu atvira visiems“, – sako Jurgita. Atšalus orams laukia kūryba mokykloje. Jos laukia mokytojai, kad kabinetus išpieštų. Bet dar vienas unikalus darbas jos laukia parke. Menininkė pasižadėjusi įgyvendinti Jurbarko krašto muziejaus prašymą nutapyti šalia muziejaus esančią transformatorinę, kuri labai matosi nuo parko takelių. Jau ieško sprendimų. Dailės mokytojai norisi klasikinio varianto, neryškių spalvų, derinat to laikmečio kostiumus. Neabejoja, kad kreipsis pagalbos į dailės A lygiu besimokančius mokinius, nes vienai tai  padaryti būtų daug sunkiau.