Ir kiti metai biudžetininkams skalsesnės duonos nežada

Kas kartą išlydint senuosius ir pasitinkant naujus metus, vieni kitiems linkime laimingų, sveikų ir  turtingų metų. Panašu, kad sulig kiekvienais metais paskutinysis palinkėjimas tampa vis aktualesniu biudžetinių įstaigų darbuotojams, kuriems politikai prieš kiekvienus rinkimus žada skalsesnę duoną, tačiau vėliau, tvirtindami naują biudžetą, „laisvų pinigų“ suranda tik savoms algoms pasididinti.

Į kitus 2014 metus persikels mažiausiai 2 milijonų šių metų skolų, galima nesunkiai nuspėti, jog ateinantys metai lengvesni tikrai nebus.

Netrukus eilėje prie to skalsesnio kąsnio reikalaujančių policijos pareigūnų ar kultūros darbuotojų bei kitų biudžetininkų išsirikiuos ir eiliniai savivaldybių darbuotojai.

 

Šių metų pradžioje tvirtinant 2013 metų Jurbarko rajono savivaldybės biudžetą, politikų tarpe tvyrojo labai pesimistinės nuotaikos, nes jau tada buvo aišku, jog kiek daugiau nei 70 milijonų litų nepakaks visiems dvylikai mėnesių, o gruodžio mėnesį visi biudžetininkai gyvens jau 2014–ųjų sąskaita.

 

Šiandien, kai 2013 metai jau skaičiuoja paskutines savo valandas, galima drąsiai konstatuoti, jog metų pradžioje išsakytos prognozės išsipildė su kaupu – kitų metų sąskaita savivaldybė gyvena jau nuo paskutiniosios šių metų spalio dekados, o norėdama padengti visus įsiskolinimus, iš ne ką didesnio kitų metų biudžeto turės būti nuriektas ne vienas milijonas litų.
 
BIUDŽETININKAI UŽ GRUODĮ NEGAVO NEI ALGŲ, NEI AVANSŲ

Lapkričio pabaigoje vykusio Jurbarko rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu, opozicijos paprašyta, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Audronė  Stoškienė pristatė finansinę savivaldybės situaciją ir aiškiai leido suprasti, jog pinigų užteks tik tiems biudžetininkams, kurie atlieka valstybės deleguotas funkcijas.  
Tada Finansų skyriaus vedėja nuo politikų neslėpė ir to, jog savivaldybė turi ir nemažų įsiskolinimų įvairių paslaugų tiekėjams, todėl tikino, jog visos iš valstybės biudžeto dar laukiamos  lėšos bus panaudotos padengti tas išlaidas, kurių reikalauja biudžeto sandaros įstatymas.
Gruodžio viduryje savivaldybę pasiekė mokinio krepšelio ir socialinei paramai skirti pinigai, todėl Švietimo įstaigų darbuotojams darbo užmokestis už gruodžio mėnesį  bus išmokėtas dar šiais metais. Planuojama, kad šie pinigai pedagogus turėtų pasiekti tarpušvenčio metu.
Tuomet buvo planuojama, jog pinigų pakaks ir įvairioms socialinėms išmokoms ir kompensacijoms išmokėti.  Gruodžio viduryje paaiškėjo, jog  kompensacijoms skirtų pinigų buvo gauta mažiau nei planuota, nes  jų pritrūko ir pačiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Tačiau šių išmokų gavėjai gali būti ramūs – jeigu pinigų gruodžio mėnesio kompensacijoms pritrūks, juos savivaldybė turėtų gauti tuoj po Naujųjų metų.
Kaip ir keletą metų iš eilės, taip ir šiais metais, visos socialinės pašalpos ir išmokos už gruodžio mėnesį bus mokamos už praėjusį laikotarpį, t.y. sausio mėnesį .
Lapkričio mėnesį vykusio Jurbarko rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu finansų skyriaus vedėja A. Stoškienė tvirtino, jog nors kai kuriose biudžetinėse įstaigose dar turima taip vadinamų „popierinių“ pinigų, kurių galbūt užtektų gruodžio mėnesio avansams išsimokėti, tačiau realių pinigų biudžete, pasak A. Stoškienės tikrai nebėra, todėl biudžetininkams buvo leista aiškiai suprasti, kad  gruodžio mėnesį jie negaus nei avansinių mokėjimų, nei darbo užmokesčio.
„Tam, kad visose biudžetinėse įstaigose būtų daugiau ar mažiau vienoda situacija, mes visoms įstaigoms siūlėme pirmiausia padengti turimus įsiskolinimus, o tik po to mokėtis darbo užmokestį“, – sakė A. Stoškienė.
Gruodžio pradžioje didelė dalis įstaigų vadovų iš įvairias komunalines ir kitokias paslaugas teikiančių bendrovių gavo įspėjimus ir net grasinimus, jog nesusimokėjus įsiskolinimų bus ne tik skaičiuojami delspinigiai, bet ir nutraukiamas paslaugų tiekimas.  Žinant, jog didžiausią dalį visų skolų sudaro įsiskolinimai už elektros tiekimą, tokie grasinimai tikrai nei vieno nedžiugino.

Į KITŲ METŲ BIUDŽETĄ PERSIKELSIANČIOS SKOLOS SIEKS APIE 2 MILIJONUS LITŲ

Kokio dydžio skola persikels į kitus metus ir bus dengiama jau iš kitų metų biudžeto, kuris planuojamas ne ką didesnis nei turėjome šiemet, pasak Finansų skyriaus vedėjos, priklausys nuo to, kiek ir kokių įsiskolinimų liks.
A. Stoškienės paskaičiavimu, visų mūsų rajono biudžetinių įstaigų įsiskolinimų suma gali siekti 0,5 mln. litų. Jeigu prie šios sumos pridėtume lapkričio ir gruodžio mėnesių įsiskolinimus, bendra skolų suma siektų 2 milijonus litų.

RAJONO MERAS: KITI METAI LENGVESNI NEBUS

Prieš keletą dienų Seimas patvirtino 2014 metų valstybės biudžetą, kurį sudarys 26,093 mlrd. litų, asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti – 27,033 mlrd. litų. ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos – 7,4 mlrd. litų.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos, be ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, 2014 metais sieks 22,554 mlrd. litų, su parama – 29,986 mlrd. litų. Planuojami asignavimai be ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų sieks 23,494 mlrd. litų, su parama – 30,926 mlrd. litų.
Valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams sudarys beveik 2,723 mlrd. litų, valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybių biudžetams – apie 343 mln. litų. Mokinio krepšelio dydis 2014 metais sieks 3 348 litų.
Kokia suma sudarys ateinančių metų Jurbarko rajono savivaldybės biudžetą, šiandien dar nėra žinoma, tačiau manoma, jog jis bus tokios pačios apimties kaip ir šių metų. Žinant, kad į kitus metus persikels mažiausiai 2 milijonų šių metų skolų, galima nesunkiai nuspėti, jog ateinantys metai lengvesni tikrai nebus.
Maža to, dėl Vyriausybės planų nuo 2015 metų sausio 1 d. įsivesti eurą, bent jau pirmąjį ateinančių metų pusmetį visos savivaldybės savo finansus turės „susispausti“ labiau nei bet kada.
Tokias naujienas biudžetininkams perdavė iš paskutiniojo Lietuvos savivaldybių asociacijos Valdybos posėdžio, vykusio  š. m. gruodžio 17 dieną,  sugrįžęs Jurbarko rajono savivaldybės meras Ričardas Juška.
 „Šio susitikimo metu aiškiai supratome, jog visos savivaldybės gali tikėtis geresnės finansinės padėties tik antrame kitų metų pusmetyje.  Posėdyje dalyvavęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas mums leido aiškiai suprasti, jog pirmajame pusmetyje bet koks biudžeto deficito ar išlaidų didinimas yra neįmanomas“, – tvirtino meras.
Lietuvai išsikėlus tikslą nuo 2015 m. įsivesti eurą, šalies pasirengimas kitų metų pavasarį bus vertinamas pagal penkis ekonominės konvergencijos (Mastrichto) kriterijus: kainų stabilumo, valdžios sektoriaus deficito, valdžios sektoriaus skolos, valiutos kurso stabilumo ir ilgalaikių palūkanų normų stabilumo.
Todėl, anot mero,  tam, kad visi šie kriterijai nebūtų peržengti ir liepos pradžioje Europos  Parlamente būtų priimtas Lietuvai palankus sprendimas, bent jau  pirmąjį ateinančių metų  pusmetį savivaldybės turės gerokai susiveržti diržus.
Pokalbio metu meras prasitarė nelabai tikintis ir tuo, jog antrame pusmetyje situacija galėtų pasikeisti iš esmės. Primindamas, kad šių metų rajono biudžetas buvo paskaičiuotas tik 11 mėnesių, ir žinodamas, jog kitąmet gavus analogišką biudžetą,  iš kurio jau beveik pustrečio mėnesio imami pinigai šių metų skoloms padengti,  jis tikino, jog visų laukia ne ką lengvesni finansiniai metai nei buvo šie.
R. Juška atvirai kalbėjo ir apie pačias liūdniausias prognozes. „Jeigu savivaldybėms pinigų bus skirta tiek, kiek buvo numatyta valstybės biudžeto projekte, tai  sudėjus visas šių metų skolas, pinigų geriausiu atveju užteks tik 9 kitų metų mėnesiams. Kaip bus toliau, šiandien dar niekas nekalba“,  – liūdnas kitų metų prognozes dėstė rajono vadovas.

VYRIAUSYBĖ SAVIVALDYBĖMS PASIŪLĖ BIUDŽETO SKYLES LOPYTI SOCIALINĖMIS PAŠALPOMIS

Vienintele viltimi, galinčia padėti biudžetininkams išgyventi, R. Juška įvardino prieš ketverius metus – 2009-aisiais metais Vyriausybės nurėžtų 20 milijonų nuo savivaldybės biudžeto grąžinimą, tačiau panašu, jog šias skolas Vyriausybė yra linkusi pamiršti ir šiuo metu pirštu baksnoja į kitas sritis, iš kurių savivaldybės galėtų paimti trūkstamus pinigus.
Nuo kitų metų sausio 1 dienos įsigaliosiantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, visų socialinių pašalpų mokėjimą perkelia ant savivaldybės pečių. Šiuo metu pinigai, reikalingi socialinės pašalpoms, kaip deleguotoji funkcija buvo skiriami iš valstybės biudžeto, o pritrūkus lėšų buvo skiriama papildomai.
Nuo 2014 m. visose savivaldybėse socialinė pašalpa bus mokama iš savivaldybių biudžeto lėšų kaip savarankiška savivaldybių funkcija. Reikalingos lėšos buvo suplanuotos padidinus gyventojų pajamų mokesčio dalį, tenkančią savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų.
Būtent į šiuos pinigus, kuriuos savivaldybės, pasak Vyriausybės atstovų, galės susitaupyti atidžiai tikrindamos kam skiriamos pašalpos, šiandien vis dažniau baksnojama pirštu tvirtinant, jog šiais pinigais bus galima užlopyti kitų metų  biudžeto skyles.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija giriasi, jog penkios savivaldybės, dalyvavusios eksperimente ir kuriose tokia praktika jau buvo taikoma, sutaupytus pinigus skaičiuoja ne vienu šimtu tūkstančių.
„Penkių pilotinių savivaldybių praktika parodė, jog  neteisėtai pašalpas gauna net iki 40 procentų besikreipiančių. Mūsų rajone jau nuo šių metų vidurio atidžiai tikrinami visi pašalpų gavėjai. Kiek bus galima ir ar bus galima sutaupyti šių lėšų kitąmet, šiandien dar niekas nežino. Tačiau niekas nežino kas bus, jeigu pinigų neliks, o pritrūks. Juk pašalpas gaunančių asmenų skaičius nemažėja.  Kas bus, jeigu pinigų pritrūks? Iš kur jų reiks paimti? Į šį klausimą  niekas iš Vyriausybės nesiruošia atsakyti“, – tikino R. Juška.