Įmonių vadovai teigia, kad šaltajam sezonui pasirengta

Lapkričio 13 d. Jurbarko rajono savivaldybės mažojoje salėje vyko savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centro posėdis, kuriame buvo svarstomi klausimai, susiję su pasirengimu galimiems ekstremaliems įvykiams ar ekstremaliosioms situacijoms šaltuoju metų periodu.

Posėdžiui pirmininkavo vicemeras Edmundas Mačieža, dalyvavo administracijos direktorė Rūta Vančienė, savivaldybės administracijos patarėjas, atliekantis savivaldybės parengties pareigūno funkcijas Vidmantas Gliosas, savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nariai, buvo pakviesti įmonių ir įstaigų vadovai bei atstovai.

Gyventojai gali tikėtis mažesnių sąskaitų už šildymą

AB „Kauno energija“ atstovas, Jurbarko katilinės vyresnysis inžinierius Šarūnas Urbonas informavo, jog ruošiantis 2023–2024 m. šildymo sezonui buvo suformuota atsakingų už galimų gedimų šalinimą darbuotojų brigada, įsigytas reikalingas biokuro kiekis. Beje, lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, biokuras net  dukart pigesnis, todėl gyventojai galį tikėtis mažesnių sąskaitų už šildymą.

Kad ateinančiam slidžiam ir snieguotam laikotarpiui pasiruošta teigė ir AB „Kelių priežiūra“ Vakarų regiono Tauragės kelių tarnybos vadovas Darius Spancerna, pasak kurio, įmonė turi pasiruošusi reikiamą kiekį slidumą mažinančių medžiagų bei yra pakankamai žmonių, atliksiančių sniego valymo ir kelių barstymo darbus. Tauragės kelių tarnybos vadovas pažadėjo, jog esant sudėtingoms oro sąlygoms Seredžiaus, Veliuonos ir Raudonės miestelių gyventojai sulauks pagalbos valant ir barstant ne tik pro juos einantį valstybinės reikšmės kelią, bet ir įkalnes bei nuokalnes, kuriomis į miestelius važiuoja mokykliniai autobusai ir gyventojai.

UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius Darius Dragūnavičius vienu iš pagrindinių pastarojo meto darbų įvardijo vandens bokštų šiltinimą bei tvirtino, jog jam didžiausią nerimą kelia gyventojų nešildomos patalpos, kuriose dėl peršalusių vamzdynų kyla vandentiekio avarijos.

Gaisrininkų problema – nepasiekiami hidrantai

Kauno PGV Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Statkus teigė, jog šiuo metu didžiausios problemos, su kuriomis susiduria ugniagesiai vykdami gesinti gaisrų į kaimiškas vietoves, yra nuo lietaus pažliugę keliai ir sunkiai privažiuojami atviri vandens telkiniai. Dar viena problema – privažiavimas prie mieste įrengtų hidrantų. Nors šalia daugiabučių namų ir kitų pastatų įrengtus hidrantus žymi raudoni metaliniai ženklai, gyventojai dažniausiai jų nepaiso ir automobiliais užstato privažiavimą. Specialių reidų metu nustatyta, kad kilus gaisrui sudėtingiausia būtų pasiekti hidrantus P. Cvirkos bei Dariaus ir Girėno gatvėse.

Šaltuoju metų laiku kylančių gaisrų priežastys, anot T. Statkaus, išlieka tos pačios – netvarkingi dūmtraukiai, krosnys ir kiti šildymo įrenginiai. 2023 m. kilo 28 gaisrai (dešimčia mažiau nei per tą patį 2022 m. laikotarpį), iš jų – 13 atvejų dėl netvarkingų dūmtraukių.

Gimnazijoje surengtos pratybos

Dar vienas šio posėdžio klausimas, nesusijęs su šaltuoju periodu, buvo apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, kai gaunami melagingi pranešimai apie galimai padėtus sprogmenis.

Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos direktorė Vida Greičiūtė pasidžiaugė, kad gimnazija buvo viena iš nedaugelio rajono ugdymo įstaigų, negavusi nei vieno melagingo pranešimo apie galimai padėtus sprogmenis. Tačiau, pasak jos, reaguodama į pranešimų gausą kitose švietimo įstaigose, gimnazijos bendruomenė surengė pratybas, kurių metu pasitikrino civilinės saugos žinias ir tokiais atvejais būtinų atlikti veiksmų eigą.

Savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centras numato šį klausimą svarstyti dar kartą, ypatingą dėmesį skiriant koordinuotų veiksmų algoritmams.