Į Panemunės pilį sugrįžo buvusių savininkų palikuonė

Panemunės pilyje atkuriama ne tik architektūra, bet ir istorija. Po beveik 200 metų Panemunės pilies slenkstį vėl peržengė jos savininkų Gelgaudų palikuonio koja. Spalio 24–28 dienomis Lietuvoje, tuo pačiu ir Panemunės pilyje, pirmą kartą svečiavosi Kotryna Barbora Gelgaudaitė arba Catherine Barbara Terry Lewis Gielgud, tiesioginė paskutiniojo Panemunės pilies savininko iš Gelgaudų giminės, Jono Gelgaudo, provaikaitė.

Vilniuje viešnią pasitiko ir visur lydėjo Panemunės pilies direktorius dr. Marius Daraškevičius, kurio entuziazmo bei darbo dėka tapo įmanomas toks susitikimas.

Ponios Catherine vizito programa Lietuvoje buvo sustyguota kone minučių tikslumu. Jau atvykimo dieną ji susitiko su Vilniaus dailės akademijos rektore profesore Ieva Skaurone, nes jau daugiau nei 40 metų Gelgaudų (Panemunės) pilį valdo akademija. Tą pačią dieną ji aplankė devintos kartos prosenelio, Žemaitijos kunigaikštystės seniūno Antano Anupro Gelgaudo žmonai Barborai Gelgaudienei 1784 m. įrengtą memorialinę lentą Vilniaus Bernardinų bažnyčioje. Šią memorialinę kompoziciją vainikuoja Gelgaudų herbas, toks pat, koks puošia ir ponios Kate paveldėtą signetinį žiedą. Tas pats herbas yra ir Gelgaudų vėliavoje, kurią laikydamas rankose ponią Catherine Vilniaus oro uoste pasitiko dr. M. Daraškevičius, linksmai paaiškinęs, kad taip ir dera sutikti aristokratus.

Giminės portretai

Ponia Catherine šeštadienį leido Panemunės pilyje, kur atidarė vieno eksponato – Antano Anupro Gelgaudo portreto – parodą ir  Gelgaudų giminei skirtą tarptautinę konferenciją.

Prieš suteikdamas žodį viešniai, M. Daraškevičius atkreipė dėmesį, kad nors apie pilį yra gana daug informacijos, nebuvo žinoma, kaip atrodė bent vienas jos gyventojas. Laimė, prieš 4 metus pradėtos intensyvios paieškos davė vaisių – „per stebuklą“ šių metų pradžioje Šiaulių „Aušros“ muziejuje rastas portretas, kuriame buvo pavaizduotas vienas iš Gelgaudų. Tiesa, iš pradžių nebuvo aišku, koks tai Gelgaudas, o ir data portrete buvo neįskaitoma. Vis dėlto drauge su muziejininkais pavyko identifikuoti, kad jame pavaizduotas būtent Antanas Anupras Gelgaudas (apie 1730–1797), generalinis Žemaitijos seniūnas. Savo protėvio portretą pirmą kartą pamatė ir jo parodą atidariusi provaikaitė. Pasak M. Daraškevičiaus, „Aušros“ muziejus šį portretą piliai padovanojo vieneriems metams.

Daugiau skaitykite spalio 31 d. laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje.