Holokausto atminimui. Tada buvo išžudyta mūsų bendruomenės dalis (liepos 3 d. renginio nuotraukos)

Senovės romėnai sakė: „Žmonės, nežinantieji istorijos, visad lieka vaikai“. Todėl istoriją, nors ir kokia skaudi ar nemaloni ji būtų, prisiminti reikia – labiausiai dėl to, kad ji daugiau niekada nebepasikartotų. Viena iš tokių sunkių ir skausmingų mūsų kraštui datų – 1941 metų liepos 3-oji.

Naujasodžių kaime, šalia senųjų Jurbarko žydų kapinių esančiose Genocido aukų kapinėse, liepos 3-ąją vyks tradicinis renginys, skirtas sunaikintai Jurbarko žydų bendruomenei ir kitoms nacizmo aukoms pagerbti. Prieš 82 metus toje vietoje įvyko pirmosios mūsų rajone masinės žudynės – 1941 m. liepos 3 d. vadovaujant Tilžės gestapo ir SD vadams H. J. Bohme, W. Hersmanui, vokiečių gestapininkai ir, deja, Jurbarko policininkai čia nužudė ir užkasė 370 Jurbarko miesto ir apylinkių žydų tautybės gyventojų, o taip pat – kelias dešimtis lietuvių ir rusų. Tądien čia nužudytas ir žymus skulptorius Vincas Grybas.

Dabar šioje vietoje, prie senųjų žydų kapinių, ilsisi per kelis tūkstančius genocido aukų. Jurbarko rajono vykdomojo komiteto palaikų perkėlimo akto duomenimis, 1958 m. į žudynių vietą Naujasodžių kaime perkelti ir palaidoti nužudytų žydų palaikai iš Jurbarko apylinkių: Kalnėnų kaimo, 7 km nuo Jurbarko – 909; Berancynės miško, 5 km. nuo Jurbarko – 700; Šilinės miško, 1 km nuo plento – 83; Šilinės miško, 1 km 30 m nuo plento – 60; Stakių gyvenvietės – 80; Jurbarko šilo prie Mituvos upės – 5.

Prie Jurbarko palaidoti per 2 tūkst. žydų

Minėtame 1958 metų akte, kuris skelbiamas Kultūros paveldo departamento interneto svetainėje, rašoma, kad, „Kalnėnų kaime, 7 kilometre nuo Jurbarko miesto, miške 500 metrų atstumu nuo plento, rasta duobė 25 metrų ilgio, 6 metrų pločio, rasti žmonių palaikai, suskaičiuotos 909 galvos. Tokiu būdu nustatyta, kad šioje vietoje buvo sušaudyta 909 žmonės. Be to, duobėje rastas veidrodukas, kuriame įklijuotas popierius su užrašu žmogaus pavardė ir adresas Polovinas, gyv. Jurbarko mieste, Kauno g. Nr. 33. Kitokių daiktų nebuvo rasta.

Antra duobė rasta penktame kilometre nuo Jurbarko miesto, du kilometrai nuo plento, Bėrancynės miške. Duobė šešių metrų pločio, 24 metrų ilgio. Rasta galvų duobėje 700 žmonių.

Trečia duobė rasta Šilinėje nuo plento 1 kilometro atstumu Šilinės pušyne prie žvyrduobės. Duobė 5 metrų pločio, 20 metrų ilgio. Rasta žmonių palaikų pagal galvų skaičių 83 žmonės.

Ketvirta duobė rasta Šilinėje 1 kilometro 30 metrų atstume nuo plento šalia žvyrduobės Šilinės pušyne, 15 metrų ilgio ir 5 metrų pločio. Pagal galvų skaičių rasta 60 žmonių. Penkta duobė rasta Stakių apylinkėje, Stakių gyvenvietėje, 5 metrų pločio ir 15 metrų ilgio. Pagal galvų skaičių rasta 60 žmonių palaikai. Duobėje rasta 30 tarybinių pinigų su pinigine.

Šešta duobė rasta Stakių apylinkėje, Stakių gyvenvietėje, 12 metrų ilgio ir 4 metrų pločio pagal galvų skaičių rasta 20 žmonių. Gyventojai Kromas ir kiti atpažino, kad šioje duobėje buvo sušaudyta Kromaitė. Atpažino iš drabužių ir plaukų.

Septinta duobė rasta prie Mituvos upės, Jurbarko miesto šilelyje, 3 metrų pločio ir 5 metrų ilgio. Pagal galvų skaičių 3 žmonės.

Aštunta duobė – Jurbarko miesto šilelyje šalia Mituvos upės 3 metrų ilgio ir 2 metrų pločio. Pagal galvų skaičių 2 žmonės. Visi žmonių palaikai iš duobių išimti sukrauti į 102 karstus ir palaidoti Jurbarko miesto nužudytų tarybinių piliečių kapinėse (taip tuo metu vadinosi Genocido aukų kapinės, – aut. past.).

Veliuonoje sušaudyti žydai perlaidoti kitur

Ne visi Jurbarko rajone nužudyti žydai ilsisi vienoje vietoje. Šioje masinėje kapavietėje šalia Jurbarko nėra Veliuonoje, prie Gystaus upelio sušaudytų žydų – jie perlaidoti Vilkijos krašte. Kaip rašoma oficialiuose šaltiniuose, 1941 metų liepos antroje pusėje į Veliuoną atvyko maždaug 15 asmenų ginkluotas būrys. Buvo suimti apie 40–50 vidutinio amžiaus žydų vyrų ir kitą dieną sušaudyti prie upelio. 1958 m. rugpjūtį buvo atkasti prie Gystaus upelio sušaudytųjų palaikai ir perkelti į kapavietę prie Vilkijos, netoli Jaučakių kaimo. Veliuonos apylinkės tarybos ir palaikų perkėlimo aktų duomenimis, buvo perkelti 85–90 žmonių palaikai. Tai leidžia teigti, kad žudynės čia galėjo vykti keletą kartų. Duomenų apie 25–40 žmonių egzekucijas ir kokios tautybės jie buvo nėra likę.

Žudynių vietas ženklina Dženerio stulpai

Masinių žudynių vietos dažniausiai yra miškuose ar kitose atokiose vietovėse, ir kelią į jas rasti nėra lengva. Dabar kelią link jų nurodo ženklai – juodo granito stulpai nusklembtu viršumi su iškalta Dovydo žvaigžde. Stulpo smailė nurodo kryptį. Ant stulpų užrašas dviem – lietuvių ir anglų – kalbomis, o po apačia – nurodytas atstumas. Kaip „Mūsų laikui“ paaiškino Jurbarko krašto bičiulis, gidas iš Kauno Chaimas Bargmanas, šie stulpai vadinami lordo Dženerio stulpais. Pasak pašnekovo, Nepriklausomybės atgavimo pradžioje jis pats po Lietuvą lydėjo Pasaulio žydų kongreso viceprezidentą lordą Grevilį Dženerį (Greville Janner) iš Londono. Šis čia ieškojo savo šaknų, kurias rado Žemaitijoje, Vaitimėnuose.

Pasak Ch. Bergmano, keliaudamas per Lietuvą, lordas G. Dženeris patyrė, kaip sunku surasti masinių žydų žudynių vietas, ypač esančias miško tankmėje. Siekiant palengvinti šias paieškas bei pažymėti šias vietas Didžiosios Britanijos Holokausto švietimo fondo lėšomis buvo pagaminta 200 tipinių trikampių stulpų, kurie ir buvo pavadinti Dženerio stulpais, o paprastai – tiesiog dženeriais.

Stato atminties stendus

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) nesusijęs su Dženerio stulpų statyba, tačiau taip pat rūpinasi tragiškos istorijos atminimo įamžinimu. Kaip „Mūsų laiką“ informavo LGGRTC vyresnioji patarėja Aldona Jakavonienė, šio centro darbuotojų pastangomis nuo 2017 metų Lietuvoje statomi stendai Holokausto aukoms atminti. Per šešerius metus tokių stendų Lietuvoje pastatyta apie 16: masinių žydų žudynių vietose, o taip pat jų gyvenamosiose vietose. Toks informacinis stendas, skirtas Veliuonos miestelio žydams, nužudytiems vokiečių okupacijos metu 1941 metais, yra įrengtas ir Jurbarko rajone. Jis pastatytas Naujokų kaime, Raudonės seniūnijoje, šalia Veliuonos žydų žudynių ir užkasimo vietos.

Masinių kapaviečių vietas nustatė Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, bendradarbiaudamas su archyvais bei muziejais, siekia nustatyti nužudytųjų vardus. Atliekami išsamūs istoriniai tyrimai. Informaciniuose stenduose pateikiama konkreti tos vietos Holokausto istorija, aukų gyvenimo nuotraukos, dokumentai, stenduose instaliuotas QR kodas suteikia galimybę prisijungti prie duomenų bazėje esančių aukų sąrašo. Projektas tęstinis – jį toliau planuojama įgyvendinti ir kitose žinomose masinių žydų žudynių vietose, kurių yra apie 270.