Gyvenimas, skaičiuojamas blaivybės mėnesiais ir metais

Alkoholis – klastingas ir nepatikimas draugas ir guodėjas. Jau vien dėl to, kad saiko jausmą jį vartojant turi anaiptol ne visi. Kai kas, įkliuvęs į apsvaigimo pinkles, pražūsta negrįžtamai, tačiau yra, ir nemažai, norinčių iš jų išsikapstyti. Tokių laukia ilgas ir sunkus kelias į blaivybę, kuriuo eiti smagu, nors sunku ir labai daug pagundų išklysti. Tokios mintys kyla apsilankius atviruose anoniminių alkoholikų grupių susirinkimuose, kurie vyksta ir Jurbarke.

O visi, norintys su šia draugija susipažinti iš arčiau, galėjo tai padaryti balandžio 12 dieną, kuomet Jurbarko AA grupė „Imsrė“ minėjo 29-ąjį gimtadienį. Jį, kaip ir kasmet, šventė toje pačioje vietoje ir panašia programa: Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos aktų salėje vyko atviras susirinkimas, kuriame visuomenė galėjo susipažinti su grupe ir programa, padedančia išlikti blaiviems. Vėliau – uždaras susitikimas tema „Suprasti ir priimti ligą“ ir galiausiai vakaronė su muzikantais. Ir jokio alkoholio.

Pasveikinti imsriukų į Jurbarką suvažiavo bendraminčiai iš įvairių šalies vietų: anoniminiai alkoholikai ir jų artimieji, socialiniai darbuotojai, žiniasklaidos atstovai.

 Ieško pagalbos ir užsienyje

Jurbarko „Imsrė“ – viena iš 140-ies Lietuvoje veikiančių grupių. Šventinio renginio vedėjas Raimundas pastebi, kad norintys mesti gerti lietuvaičiai į tokias grupes buriasi ir užsienyje – AA susirinkimai tikrai vyksta Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, JAV. Neseniai „Imsrės“ grupės susirinkime apsilankė svečias iš Čikagos AA grupės „Viltis“. Beje, būtent JAV prasidėjo anoniminių alkoholikų judėjimas – būtent čia 1935 metais, birželio mėnesį, oficialiai įkurta AA draugija, kai susitiko Bilis ir Bobas, du alkoholikai, kurie iki tol kiekvienas atskirai bandė mesti gerti, bet nesėkmingai. Abu suprato, kad dviem alkoholikams būti blaiviems yra lengviau. Raimundas atkreipė dėmesį, kad AA draugijos priešistorė siekia dar senesnius laikus: dar XIX amžiuje, 1840 metais, JAV veikė Baltimorės draugija, vienijusi apie 100 tūkst. alkoholikų. Ji sėkmingai gyvavo, kol nepradėjo užsiimti politika, finansais – toji veikla išsklaidė jų vienybę.

Lietuvoje AA draugija oficialiai įkurta 1988 metais. Alkoholikas Romas laišku kreipėsi į AA bendriją Niujorke, JAV, o iš ten, Romo nuostabai, atvyko AA delegacija, padėjusi įkurti pirmąją AA grupę Vilniuje.

Jurbarke AA grupė oficialiai įkurta 1996 metais, iš priklausomybių centro grįžus vienam alkoholikui – gydytojui narkologui, kuris ir ėmėsi iniciatyvos burti grupę. Pradžioje norintys mesti gerti jurbarkiečiai rinkosi namuose, o netrukus gavo patalpas tuometinėje Jurbarko poliklinikoje. Kada 1996 metais įvyko pirmasis „Imsrės“ grupės susirinkimas, pasak Raimundo, niekas neatsimena, tačiau žinomi vardai tų, kurie kūrė šią grupę – Jonas, Kornelijus, Viačeslavas, Juozas ir kiti. Jų balandžio 12-osios grupės gimtadienio susirinkime nebuvo, tačiau, pasak Raimundo, daugelis jų yra gyvi ir daugelis vis dar blaivūs.

Paaiškėjo, kad AA grupės istorija Jurbarke taip pat turi savo priešistorę. Dar 1991 m. liepos mėn. Jurbarke svečiavosi AA draugijos delegacija iš JAV – amerikiečiai surengė turą po Lietuvą, padėdami kurti AA grupes. Tąkart susitikimas vyko Jurbarko krašto muziejuje, kur susirinko įvairių sričių specialistai: narkologai, psichologai, socialiniai darbuotojai, žiniasklaidos atstovai. Raimundas priminė, kad Jurbarko krašte būta daugiau AA palaikiusių žmonių, vienas tokių – Vertimuose kunigavęs Tėvas Stanislovas.

Negeria metus ir du mėnesius

„Blaivybė yra jėga! Smagu, kai nereikia galvoti, kaip reikės išgėrus vairuoti. Kai esi blaivus, tau nieko blogo neatsitinka“, – ilgą pasakojimą reziumavo darbingo amžiaus alkoholikas Kęstutis, blaivybėje gyvenantis jau metus ir du mėnesius, t. y tiek, kiek lanko AA grupę. Iki tol visko būta – ir girtas sėdęs už vairo į medį trenkėsi, ir šeima iširo, ir dirbti buvo sunku. Pasak Kęstučioišgėrinėdavo jis vakarais po darbo – butelių vis daugėjo, o jų turinys laipsniais stiprėjo. O viskas prasidėjonekaltai, tarsi žaidimas, kai paauglystėje su draugais iš tėvų nugvelbdavo kokį butelį ir pasislėpę gerdavo, negalvodami apie pasekmes. Tikina, dabar pasikalbantis su draugais, kodėl jie taip ir neišmoko sustoti, kodėl geria tik iki dugno. Atsakymą sau jie suradę: jų aplinkoje visi taip gėrė – tol, kol nepaeidavo. „Galvojome, kad taip yra normalu“, – sako Kęstutis ir dabar, blaivybėje gyvendamas, pagaunantis save, kad mąsto kaip alkoholikas: parduotuvėje visko perka daugiau nei reikia. „Alkoholiko mąstymas“, – šypsosi jis.

Trūko tėvų meilės

Garbaus amžiaus Virginijos istorija – ir panaši, ir kitokia. Kitokia, nes jos abu tėvai neturėjo jokių problemų su alkoholiu – buvo išsilavinę inteligentai, kuriems, sprendžiant iš Virginijos pasakojimo, knygos rūpėjo labiau nei vaikas. Virginija buvo vienturtė ir jai labai trūko tėvų meilės. O pavyzdys buvo giminaitis, kuris gėrė, lošė kortomis, bet ją mylėjo. Tad, sako, ir pradėjusi gerti tarsi tėvams kerštaudama, galvodama, kad tik geriantys žmonės yra geri. Kaip pasakojo, jos gyvenimas sparčiai ritosi žemyn – buvo virtusi „landynių karaliene“. Laikė, iš dugno kapstytis padėjo žmogus, pats žengęs į blaivybės kelią ir ją atvedęs į AA grupę. Pradėjus lankyti grupę, prisimena Virginija, sakytum stebuklingai ir darbas atsirado, ir butą įsigijo, ir pragertą vaikų meilę susigrąžino. Tiesa, tas kelias nėra lengvas – pati prisipažįsta, kad blogai jaučiasi, jei kurį laiką į AA susirinkimus nebenueina, bet nieko negalinti sau padaryti.

 Amžius jaunėja

AA grupių poreikis nemažėja. Jurbarko AA „Imsrė“ atstovas Arvydas patikina, kad ateinančių į susirinkimus amžius jaunėja – jau ateina ir priklausomybių kamuojami  vos dvidešimtmetį peržengę jaunuoliai. Jis pats į grupę atėjęs gerokai vyresnis, būdamas 48-erių. Pastebi, kad į grupę kreipiasi ir daugiau priklausomybių turinčių moterų, tiesa, gal dėl to, kad į susirinkimus jas nukreipia socialiniai darbuotojai – moterims tenka juos lankyti, kad išsaugotų vaikus.

Pasak Raimundo, sunku pasakyti, kiek „Imsrė“ vienija narių, nes jų skaičius nuolat kinta: vieni ateina ir lanko nuolat, o kiti sugrįžta tik po kurio laiko.

Susirinkimuose, kurie vyksta du kartus per savaitę, taip pat skirtingas skaičius žmonių lankosi – būna, kad susirenka beveik 30 asmenų.

Kada ir kaip atranda anoniminius alkoholikus

Siekdamas išsiaiškinti AA narystės tendencijas ir narių informacinius poreikius, AA tarnybos biuras Lietuvoje 2024 m. balandžio– rugpjūčio mėn. surengė AA draugijos Lietuvoje narių apklausą, kurioje dalyvavo asmenys iš 90 miestų (77 šalyje ir 13 užsienyje). Daugumą AA narių sudaro vyresnio amžiaus žmonės. Daugiausia narių, 38,1 proc., į draugiją atėjo būdami 31–40 metų amžiaus, 41–50 metų – 32,4 proc., 18–30 metų – 12,9 proc., 51–60 metų – 12,6 proc., vyresni nei 61 metų – 3,7 proc. Du respondentai nurodė atėję į AA iki 18 metų. Apie AA sužinoma iš skirtingų šaltinių, dažniausia – iš kitų AA narių. Pagrindiniai motyvai ateiti į AA buvo problemos šeimoje ir darbe, sveikatos būklė, išbandyti kiti gydymo metodai ir materialiniai sunkumai. Daugumai anoniminių alkoholikų svarbu priklausyti vienai grupei, kurią jie vadina „namų“ grupe. Tai yra grupė, kurios susirinkimuose jie reguliariai lankosi ir stengiasi palaikyti ryšį su kitais nariais. Didžioji dalis apklaustųjų atsakė, kad specialistų pagalba buvo ir yra svarbi sveikstant nuo alkoholizmo. Dalis jų į specialistus pagalbos kreipėsi tik atėję į AA.