Geležinkelio stotis mena tamsius praeities šešėlius

Šiandieną, birželio 14-ąją Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena. Ši data žymi 1941 metais prasidėjusius masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Dauguma jų vežti į tremtį, kiti - į GULAG'o stovyklas. Minint šią dieną vakar Varlaukio geležinkelio stotyje (Lybiškių k.) atidengta atminimo lenta, kurioje iškalti žodžiai skelbia, kad iš jos 1941-1953 metais buvo tremiami Lietuvos gyventojai.

Atminimo lenta pašventinta Varlaukio Švč. Trejybės parapijos kunigo Gintaro Lengvino. „Mums kiekvienam yra skaudu. Ypatingai tiems, kurie išgyveno ir šiandien yra čia, su mumis. Mes esame ta jaunoji karta, kurie gimėme laisvoje Lietuvoje. Bet mūsų tėvai buvo toje tremtyje. Aš prisimenu ir savo artimųjų - mamos, tetų - pasakojimus, apie tą skaudžią kelionę, kai teko taip greitai išvykti beveik nieko nespėjus pasiimti. Šiandien mes prisimenam tą dieną ir tai yra labai gražu, kad mes nepamirštam tos patirties ir galim ją perduoti kitoms kartoms, kad jie galėtų suprasti kokia yra skaudi tremtis“, - šnekėjo kunigas. 

Atminimo lentą atidengė Eržvilko seniūnijos seniūnas Gintaras Kasputis ir buvusi tremtinė Ada Baublienė, kuri ir buvo išgabenta iš Varlaukio geležinkelio stoties. 

Į ceremoniją atvykęs seimo narys Bronius Pauža dėkojo susirinkusiesiems, kurie nepagailėjo savo laiko ir skyrė jo kadaise ištremtų gyventojų atminimui. „Aš labai žemai lenkiuosi tiems žmonėms, kurie inicijavo šios atminimo lentos atidengimą. Šis poelgis labai svarbus mūsų jaunesnei kartai, jaunimui. Mes turime jiems priminti kas buvo, kad jie galėtų įsisavinti istoriją. Tai dar labai svarbu dėl to, kad šiandien čia turime gyvų liudininkų, kuriems teko patiems patirti tremties baisumą“. 

„Mes stovim ant žemės, kuri aplaistyta krauju ir ašaromis. Prieš daugelį metų čia buvę kolaborantai veikė išmintingai - jie vežė pačius išmintingiausius, darbščiausius, labiausiai išsilavinusius žmones taip tikėdamiesi, kad jiems pavyks sunaikinti lietuvių genofondą ir jie palūš bei taps lojaliais okupanto valdžiai. Tikriausiai dėka grįžusiųjų iš tolimojo Sibiro, likusieji čia išsiugdė laisvės troškimą ir ji vėl buvo atkurta“, - kalbėjo Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.

„Mintis, kad gražią vasaros dieną į tavo namus atėję žmonės tiesiog paima tave ir išveda nežinia kur, nežinau kodėl, bet dažnai man neduoda ramybės. Dabar galime tik įsivaizduoti ką tada tiems žmonėms teko patirti. Nuoširdžiai džiaugiuosi ir dėkoju atminimo lentos iniciatoriams, stoties pastato atgaivinimo idėjos autoriams. Tikiuosi su gerbiamo mero pagalba pavyks tai įgyvendinti ir galbūt įrengti čia muziejų. Ačiū visiems“, - mintimis dalijosi Eržvilko seniūnijos seniūnas Gintaras Kasputis.

Prisiminimais dalijosi buvusi tremtinė Onutė Zinkienė. Moteris buvo išgabenta ne iš Varlaukio, o iš Viduklėje esančios geležinkelio stoties, kai šiai buvo 11 metų. „Šioje stotyje man nėra taip baisu, kaip toje, iš kurios mane išvežė. Patikėkit, ana stotis man labai pilka ir visada aptraukta dūmais. Stengiuosi kuo rečiau pro ją pravažiuoti, tačiau dabar, kai man jau 75 metai, nors ir prieš valią, tačiau norėjau joje apsilankyti. Žinoma, būtų buvę labai sunku, tačiau norėčiau dar kartą ją pamatyt“. 

Minėjimas sutapo ir su traukinio tvarkaraščiu. Buvusiai tremtinei besidalinant atsiminimais, iš tolo atriedantis traukinys susirinkusiuosius įspėjo garsiniu signalu. „Štai ir vėl tas ratų gaudesys... nesinori prisiminti“, - susijaudinusi kalbėjo Onutė. 

Atminimo ceremoniją užbaigė buvusi tremtinė, kultūros darbuotoja Ada Baublienė. Moteris su smulkmenomis prisimena dienos, kai pateko į tremtį, vaizdą. „Vagone uždaryti buvom dvi dienas. Po kelių dienų pajutom, kad į mūsų vagoną kažkas trinktelėjo - matyt prijungė iš kitur atgabentus vagonus. Man pasisekė, kad galėjau stebėti viską pro mažą langelį. Mačiau aplink vaikščiojančius žmones, kurie visi buvo susigūžę, išsigandę, sodybas. Važiuojant per Uralą vingiuotu keliu mačiau ilgą vagonų eilę, kurios nei pradžios, nei galo nesugebėjau pamatyti“, - prisimena Ada. Moteris sako, kad nei vieną kartą nepravažiuoja pro Varlaukio geležinkelio stotį nepasukusi galvos į bėgius. 

Moteris dėkojo visiems susirinkusiesiems ir atminimo lentos autoriams - tremtiniui Vytautui Kairiui, kuris iškalė akmenyje raides, ir Rimantui Židuliui, kuris dovanojo medžiagą.