Gaisrų rajone daugėja, o norinčių dirbti ugniagesiais nėra

Prasidėjus 2025-iesiems pakalbinome Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininką Tomą Statkų ir paprašėme apžvelgti praėjusius metus: pakomentuoti gaisrų skaičių ir jų priežastis, gelbėjimo darbų rodiklius, pasidalinti, kuo galima pasidžiaugti ir kas neramina. Pasirodo, nerimą keliančių momentų ugniagesių darbe yra kur kas daugiau nei džiuginančių.

T. Statkus pasidžiaugė, kad 2024-aisiais Jurbarko rajone pavyko išvengti žūčių gaisruose. „Metai buvo be žmonių aukų. Čia yra didžiausias laimėjimas visai visuomenei. Ir taip yra daug priežasčių, dėl ko žmonės miršta, o kai gaisruose žūsta – visiškai bereikšmės mirtys. Tuo reikia ir pasidžiaugti, kad tokių mirčių nebuvo“, – kalbėjo ugniagesių viršininkas, primindamas, kad 2023 metais ugnis rajone pasiglemžė vieną gyvybę.

Dar pasidžiaugia, kad 2024 metais Jurbarko priešgaisrinė gelbėjimo tarnybai nereikėjo ieškoti skenduolių. „Nebuvo tokių atvejų, kad reikėtų vykti ieškoti skęstančiųjų. Tuo irgi reikia pasidžiaugti“, – sakė jis.

Deja, daugiau priežasčių pasidžiaugti, pasak T. Statkaus, kaip ir nėra. Peržvelgdamas rajono gaisrų skaičius ir priežastis, jis atkreipia dėmesį į augantį jų skaičių. „Tendencingai matosi ženklus gaisrų išaugimas. 2024 metais kilo 96 gaisrai, kuomet 2023 metais turėjome tik 61 gaisrą“, – lygino T. Statkus, pridurdamas, kad gelbėjimo darbų skaičius išliko labai panašus: 2023 metais – 154 , o 2024 metais – 147 atvejai.

Degė dūmtraukiai

Pasirodo, kad labiausiai gaisrų skaičių „išaugino“... degantys dūmtraukiai. Jei 2023 metais dūmtraukiuose kilo 15 gaisrų, tai 2024 metais – 21, t. y. šešiais gaisrais daugiau. Kokios to priežastys? T. Statkus turi savo versiją. „Įdomi situacija. Žmonės teigia, kad jie tuos dūmtraukius valo ir prisižiūri reguliariai. Bent jau prieš sezoną. Bet kodėl jie tada užsidega, mistika. Arba žmonės meluoja, arba kažkas netvarkoje su šildymo sistema. Bet dažniausiai neįmanoma niekam užsidegti, kai nėra degios medžiagos. Aš labiau būčiau linkęs galvoti, nieko nekaltinant, kad žmonės, stengdamiesi išvengti galbūt gėdos, baudos mus šiek tiek apgaudinėja. Tai jų sąžinės reikalas“,–- svarsto tarnybos viršininkas, pridūręs, kad skiriama bauda, matyt, yra menka, nes ją sumokėti atsieina mažiau nei kaminkrėčiui už kamino valymą.

Ugnis niokojo ir ūkinius pastatus

Antroje vietoje po dūmtraukių – gaisrai ūkiniuose ir pagalbiniuose pastatuose. Jei 2023 metais degė 6 ūkiniai pastatai, 2024 metais – jau 17. Tiesa, priduria T. Statkus, vieno gaisro Jurbarko mieste, Tilžės gatvėje, metu sudegė keli ūkiniai pastatai. Pašnekovui apmaudu, kad būtent dėl pačių savininkų galimos nepriežiūros tie gaisrai ir kilo.

Atkreipia dėmesį, kad 2024 metais degė ir daugiau ražienų – septynis kartus važiavo gesinti, o 2023 metais panašių atvejų tebuvo du.

Praėjusiais metais šiek tiek padaugėjo ir gyvenamųjų namų gaisrų: 2023 metais degė 10, o 2024 metais – 12 namų. Pasak T. Statkaus, kad šį skaičių „išaugino“ irgi gaisras Tilžės gatvėje, kai užsidegė keletas pastatų.

Palyginus su 2023 metais, degė šiek tiek mažiau automobilių – penki. Transporto priemonės užsidegė dėl kuro sistemos gedimo arba senos elektros instaliacijos. Vienas gaisras kilo dėl netvarkingos dujų įrangos. Fiksuotas ir vienas tyčinis automobilio padegimas.

Didžiausi skauduliai

Daugiausia gaisrų rajone 2024 metais kilo dėl elektros prietaisų, įrangos, instaliacijos gedimų – 31 gaisras, o 2023 metais – tik penki. „Kai mūsų kolegos daro tyrimus, realiai matosi, kad ji (elektros instaliacija, įranga) yra sena, nekeisti nei saugikliai, nei laidai, nei tie vadinami elektros „automatukai“, – pastebėjo pašnekovas. Pasiteiravome, kodėl būtent 2024 metais dėl šios priežasties kilo tiek daug gaisrų, juk gyventojai, ko gero, elektros įrangos tinkamai neprižiūrėjo ir anksčiau. „Sunku atsakyti, kodėl būtent šiais metais taip pasidarė. Mistika (nusijuokia). Gal žmonės kokius darbus darė, apkrovas viršijo ir tie laidai neišlaikė visos apkrovos, ir trumpi jungimai atsitiko“, – svarstė jis, akcentuodamas faktą, kad tokių gaisrų skaičius išaugo, o tai ypač neramina. Pasinaudodamas proga, jis prašo gyventojų būti atsakingiems. „Žmonėms reikėtų viską atsakingai pasižiūrėti, peržiūrėti. Jei žmonės nesižiūrės, mes vėl važiuosime į tuos gaisrus ir nežinia, ar pavyks padėti išsaugoti žmonių turtą“, – perspėjo ugniagesys gelbėtojas, pridūręs, kad rajone degė ne apleisti pastatai, o tokie, kuriuose ir gyvenama, ir veikla vykdoma, ir kurių savininkai nėra tie, kuriems niekas nerūpi. Dėl netvarkingos elektros instaliacijos, jos gedimų 2024 metais liepsnojo tiek gyvenamieji, tiek ūkiniai pastatai.

Kitas skaudulys – jau minėti dūmtraukiai ir krosnys. Tokių gaisrų taip pat daugėja: 2024 metais dėl netvarkingų krosnių ir dūmtraukių kilo 22 gaisrai, kai 2023 metais tik 14. „Elementari nepriežiūra“, – apgailestavo pašnekovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad 2024 metais dviem gaisrais daugiau kilo dėl vaikų išdykavimo (iš viso 3). Užtat dėl neatsargaus elgesio su ugnimi gaisrų kilo šiek tiek mažiau – 7, kai 2023 metais buvo 11. Neatsargiu elgesiu laikomos paliktos neužgesintos laužavietės ir panašus nerūpestingumas. Pašnekovas pasidžiaugia, kad 2024 metais gyventojai buvo atidesni, atsargesni tvarkydamiesi, švarindami savo aplinką.

Užtat neišvengta tyčinių padegimų, kurių skaičius kasmet, deja, išlieka panašus (keturi, penki atvejai).

Gelbėjimo darbų skaičius panašus

Gelbėjimo darbų skaičius ir specifika Jurbarko rajone 2024 metais, palyginus su 2023-aisiais, išliko labai panašūs. Daugiausia teikta techninė pagalba (59) bei pagalba spec. tarnyboms (29). Techninė pagalba apima tokius darbus, kaip durų atidarymas, ligonių nešiojimas, medžių šalinimas nuo kelių, ir kelio dangos valymas. 2024-aisiais šių darbų skaičius rajone buvo identiškas kaip ir 2023 metais. Šiek tiek mažiau reikėjo pagalbos spec. tarnyboms: 2023 m. – 35, 2024 m. – 29 atvejai. Tokia pagalba laikoma, kai policija paprašo padėti patekti į butą, privažiuoti iki sodybos, patekti su kopėčiomis į daugiabutį, medikai paprašo ligonį panešti. T. Statkus atkreipia dėmesį, kad nešioti ligonius nėra ugniagesių darbas, jie to netgi negali daryti, bet iškilus reikalui vis tiek padeda. Panašūs ir darbų transporto avarijose skaičiai: 2023 m. – 17, 2024 m. – 16 atvejų.

Daugiausia gaisrų Jurbarke ir Jurbarkuose

Daugiausia darbo ugniagesiai gelbėtojai turėjo 2024 metais dviejose seniūnijose: Jurbarko mieste kilo 22 gaisrai, Jurbarkų seniūnijoje – 11. Šiose seniūnijose prireikė ir daugiausiai gelbėjimo darbų: 44 Jurbarko mieste ir 26 Jurbarkų seniūnijoje. Pasak pašnekovo, tai nekelia nuostabos. „Kokia seniūnija tankiau apgyvendinta, tokioje seniūnijoje daugiau ir įvykių, nes daugiau gyventojų, daugiau žmonių, kurie vykdo kažkokią veiklą ir kyla daugiau gaisrų bei daugiau poreikio gelbėjimo darbams“, – pastebėjo jis. Atkreipus dėmesį, kad Viešvilės seniūnija pagal gelbėjimo darbų skaičių yra trečioje vietoje, T. Statkus primena, kad šioje seniūnijoje pagrindiniai darbai buvo šalinti vėtros išverstus medžius. „Ten dažniausiai tokie darbai ir buvo – kitokių nelabai būna“, – sakė jis.

Trūksta pareigūnų

Dar viena Jurbarko PGT viršininką neraminanti problema, kurios nėra gaisringumo grafikuose ir lentelėse, darbuotojų trūkumas. Šiuo metu tarnybai trūksta trijų darbuotojų, o tai, pasak T. Statkaus, yra daug. „Mūsų darbo pobūdis (nuo policijos) skiriasi, netgi gana smarkiai. Mums trūksta trijų darbuotojų, kas yra be galo daug. Dėl biudžeto, finansinio nepritekliaus mums reikia leisti žmones į papildomas poilsio valandas, tada jie negali dirbti viršvalandinio darbo ir tokiu atveju mes neužtikriname parengties. Tada į gaisrą vietoj 7, 8 pareigūnų išvažiuoja 5. Vykdant gesinimo ar gelbėjimo darbus, natūralu, negalime, kaip turėtume, kompetentingai operatyviai ir greičiau likviduoti įvykį, mes to negalime padaryti vien dėl žmonių trūkumo. Tas yra blogai“, – kalbėjo viršininkas. Šiuo metu tarnyboje yra 41,5 etato. Pamainose nuolat budi 35 žmonės, kurie važiuoja į įvykius.

Kad padėtis pasikeis, didelių vilčių nėra. „Kandidatų, pretendentų, kurie norėtų ateiti pas mus į tarnybą dirbti, neturime. Jei pažiūrėtume į Kauno valdybą, kuri apima Jurbarko rajoną, Kėdainius, Raseinius, Vilkaviškį, Marijampolę, Prienus, Kaišiadoris, Jonavą – didžioji dalis arčiau Kauno esančių tų rajonų turi eilėje pretendentų, kurie nori ateiti dirbti. Tuo tarpu Jurbarke aš visiškai neturiu kandidatų, kas norėtų. Absoliučiai niekas“, – apgailestavo viršininkas, atkreipęs dėmesį, kad Jurbarko rajonas yra vienas iš pačių ramiausių (lyginus su kitais Kauno valdybai priklausančius rajonus) pagal įvykių skaičių. „Pagal gaisrus ir gelbėjimo darbus esame vieni iš mažiausių. Šakiai mus lenkia, nors rajonas mažesnis. Bet jaunimas nenori tapti mūsų kolegomis“, – kalbėjo T. Statkus ir, pasinaudodamas proga, siūlo jaunimui kreiptis į Jurbarko priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą ir tapti ugniagesiais gelbėtojais.

Šiuo metu sutrumpintas pasiruošimo procesas trunka iki 6 mėnesių. Alga galėtų būti ir didesnė, sako viršininkas, tačiau pastebi, kad ugniagesiai gelbėtojai po budėjimo turi tris laisvas paras. Tai suteikia galimybę oficialiai dirbti ir kitame darbe ar vykdyti kokią nors veiklą. Dalinai kompensuojamos kelionės išlaidos, yra ir kitos kompensacijos.

Trūkstant norinčių dirbti nėra kuo pakeisti iš tarnybos pasitraukiančius ugniagesius gelbėtojus. „Pretendentai nauji neateina, kolektyvas sensta. Vyksta kasmetiniai sveikatos tikrinimai – dėl sveikatos būklės ir kitų priežasčių kiti išeina į nedarbingumus, ir pakankamai ilgus. Tada atsiranda dar didesnis tų žmonių stygius. Vienas dėl ligos negali dirbti, kitas turi išeiti privalomų atostogų, ir mes buksuojame, nes neturime, kas dirba“, – apgailestauja T. Statkus.

Gaisringiausi mėnesiai

2024 metais Jurbarko rajone daugiausia gaisrų (po 11) kilo sausio ir kovo mėnesiais. Po 10 gaisrų kilo rugpjūtį ir spalį. Mažiausiai – 4 gaisrai – kilo lapkričio mėnesį, o vasarį – 5.