Fotografijų parodoje „Kas aš esu?“ – emocijos kitu kampu

„Negalėčiau atskleisti kai kurių paviršutiniškų žmogaus emocijų ir nuotaikų. Pagrindinis tikslas – užkabinti gilesnes, viduje slypinčias emocijas. Jeigu žmogus laimingas, jis nebūtinai turi šypsotis, jeigu liūdnas – nebūtinai braukti ašaras. Išorė yra viena, o vidus – visai kas kita“, – sakė Auksė Vabalaitė, fotografijų parodos „Kas aš esu?“ autorė. 23 metų jurbarkietės fotografijų paroda pristatyta Jurbarko viešojoje bibliotekoje.

Fotografuoti mergina pradėjo dar būdama paauglė. Pradėjusi nuo boružėlių, saulėlydžių ir Jurbarko tilto fotografijų, po mažą žingsnelį ji žengė į priekį ir sėkmingai tobulėjo. Dar tuo metu į šalies vaikų ir jaunimo fotografijų konkursą „Žemės spalvos“, skirtą Tarptautinei akcijai „Išvalykime pasaulį, nusiuntusi savo nuotraukas ji tapo laureate. Už nuotraukų seriją „Kad ir viena ypatinga sekundė nelauktai gali tapti amžinybe“ nuo 15 iki 19 metų amžiaus grupėje Auksė buvo apdovanota Švietimo ir mokslo ministerijos I laipsnio diplomu, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro dovanomis.

A. Vabalaitė jau yra surengusi ne vieną savo darbų parodą. Ši – išskirtinė, atspindinti žmogaus vidinį grožį. „Padaryti nuotraukas, atspindinčias tam tikras emocijas pasiūlė šokių studijos „Era“ vadovė Reda Žemelienė. Turėjau vienuolika šokėjų su skirtingomis emocijomis. Siekiau įamžinti vidinius jausmus ir emocijas, todėl ir nusprendžiau daryti portretų seriją. Pačias nuotraukas kūriau kaip papildančią šokio spektaklio „Kas aš esu?“ dalį, o ši paroda akcentuoja būtent emocijas. Taip ir gimė vienuolika unikalių nuotraukų, kaip su merginomis pajuokavome, vienuolika „Monų Lizų“, kurios po daug metų galbūt kabės rūmuose ar meno galerijose“, – pasakojo mergina.

Parodos atidarymo metu dalyviai turėjo galimybę pamatyti Redos Žemelienės šokių studijos „Era“ ištraukas iš šio šokio spektaklio „Kas aš esu?“ ir iš arti pasigrožėti svarbia spektaklio dalimi – jausminga portretų serija.

„Lyjant lietui, per didžiausią audrą mes padarėme dalį šios parodos. Tai reiškia, kad mes išbandėme savo profesionalumą ir atradome kiekvienos merginos vidų. To turbūt aš visiems ir linkėčiau: kad pajustumėte kas esate iš tikrųjų, ko siekiate... Po šiuo pavadinimu „Kas aš esu?“ iš tiesų slepiasi kur kas daugiau... galbūt net koks aš esu, ko siekiu savo gyvenime. Visiems linkiu į šį klausimą atsakyti, tuomet savo gyvenimus nugyvensite labai ilgai ir laimingai“, – renginio metu kalbėjo Auksė.

„Ji šiltas, draugiškas žmogus, su ja smagu bendrauti, kartu dirbti“, – taip apie Auksę atsiliepė visos šokių studijos „Era“ merginos, padovanojusios jai po skirtingą savo emociją.

Fotografija – ne vienintelis mėgstamas dalykas Auksės gyvenime. Pomėgių ji turi daug ir įvairių. Save ji vadina keistuole, kuriai įdomu viskas. „Labai mėgstu gamtą, todėl mūsų krašto miškai – man tikra atgaiva sielai. Nors ir užsiimu savotišku menu, bet priešingai, nei būtų galima pagalvoti, mėgstu aktyvią veiklą ir kartais net ekstremalias pramogas: esu šokusi parašiutu (mielai pakartočiau), mėgstu kartingų sportą, vairuoti ir jausti, kaip transporto priemonė man paklūsta. Prieš tris dienas išbandžiau skrydį sklandytuvu, atliekant įvairias akrobatines figūras ore. Taigi, mane įvairia veikla sudominti nesunku“, – pasakoja mergina.

Šiais metais Vytauto Didžiojo universitete baigusi Viešosios komunikacijos studijas, A. Vabalaitė konkrečių ateities planų neturi. „Žinau, kad ir toliau nenoriu apleisti fotografijos, nors tuo pačiu gundausi galimybe atlikti praktiką užsienyje, kur pagilinčiau žinias, įgytas universitete. Tenka susidurti su žmonėmis, kurie nenori nei dirbti, nei mokytis, ar vadovaujasi mintimi, kad daugiau jau čia nieko nepasieksiu. Aš kažkaip, atrodo, noriu visko: noriu praktikos, savanorystės užsienyje, įdomaus darbo, pojūčio, kas yra darbas komandoje. Ir galimybės visais būdais išreikšti save. Tik reikia atsakingai susidėlioti prioritetus“, – sako mergina.

Maloniai kviečiame apsilankyti Jurbarko viešojoje bibliotekoje ir pasigrožėti A. Vabalaitės forografijos paroda „Kas aš esu?“, kuri eksponuojama II aukšto hole.