Dėl vėluojančios renovacijos kalti gyventojų skundai?

Lietuvos Respublikos aplinkos viceministrė Daiva Matonienė kartu su Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktoriumi Valiumi Serbenta lankėsi Jurbarko mieste aptarti aktualius daugiabučių namų renovacijos klausimus. Susitikimo metu viceministrė džiaugėsi, kad pagrindinę miesto gatvę (Dariaus ir Girėno) jau puošia atnaujinti daugiabučiai. Iš viso Jurbarke suderinti 62 investicijų planai, o šiuo metu statybos rangos darbai vyksta prie 23 objektų.

Susitikime su viceministre dalyvavo Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, administracijos direktorės pavaduotojas Viktoras Ganusauskas, UAB „Jurbarko komunalininkas“ direktorius Darius Dragūnavičius, Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovai, daugiabučių namų darbų rangovai bei daugiabučių namų bendrijų pirmininkai.

Nors ministrė ir džiaugėsi atnaujintais daugiabučiais, visgi pažymėjo, kad atliekamų darbų tempai yra akivaizdžiai per lėti. Meras Skirmantas Mockevičius akcentavo, kad didžiausią susirūpinimą dėl vėluojančių darbų atlikimo terminų kelia UAB „CCM Baltic“, UAB „Tilta“. Ypač daug gyventojų nusiskundimų sulaukiama dėl UAB „CCM Baltic“ atliekamų darbų kokybės. Viceministrė Daiva Matonienė pabrėžė, kad įmonėms, kurios nesilaiko sutartyse nustatytų terminų, darbus atlieka nekokybiškai, bus taikomos sankcijos. Susitikimo metu buvo aptartos tolimesnės daugiabučių modernizacijos perspektyvos. Po susitikimo buvo apžiūrėti ir modernizuojami daugiabučiai namai.

Tačiau UAB „Jurbarko komunalininkas“ direktoriaus pavaduotojas būsto priežiūrai Vytautas Stulgaitis dėl vėluojančių darbų atlikimo nėra linkęs kaltinti vien tik darbininkų. Jo teigimu, yra tokių gyventojų, kitaip tariant, „aktyvistų“, kurie prieš renovaciją vieni kitus tiesiog nuteikinėja. „Jiems viskas negerai, net ir mažiausi dalykai, kurie bebūtų daromi. Pastarieji iš karto skundžasi, trukdo įvairių įstaigų atstovus, tikrinti atliekamus darbus siunčiami kontrolieriai iš Vilniaus ir t.t. Visa tai automatiškai kelia įtampą“, - sako V. Stulgaitis. Jo teigimu, gyventojų skundų buvo daug ir įvairių, tačiau nė vienas jų nepasitvirtino. „Jiems tiesiog nebuvo pagrindo. Į gyventojų skundus tiek Būsto agentūra, tiek LR Aplinkos ministerija sureaguoja kur kas greičiau nei į mūsų užklausas. Laukiame du ar tris mėnesius, kol sulaukiame atsakymo. Taip jau yra“, - sako jis.

V. Stulgaičio teigimu, gyventojų skundai labai įvairūs. Kadangi Jurbarkas nėra labai didelis miestas, šiuo metu mėgstama lyginti vieni su kitais viską, kas ir kaip atliekama. Vieni piktinasi, kodėl rūsio langiukas per mažas, kiti - kodėl viename name į tokio dydžio patalpą dedamas didesnis radiatorius, o kitame name į tokio pat dydžio patalpą - mažesnis. Visi labai greitai sužino, kur, kas ir kaip yra daroma.

„Yra skaičiavimo metodikos, sienų apšiltinimų storiai, kokia kryptimi stovi pastatas, kiek patalpoje užima lango dydis ir t.t. Viskas yra įvertinama. Skaičiavimai atlikti projektuotojų, namai praėję ekspertizes ir gyventojo nuomonė, kad aš norėčiau didesnio radiatoriaus, tai yra tiktai jo nuomonė. Kai iškeliamas reikalavimas visa tai pagrįsti, reikia vėl visus sukelti ant kojų. Tuomet projektuotojai konkrečiai tam butui turi pateikti visus skaičiavimus ir t.t. Viskam reikia laiko“, - sako V. Stulgaitis.

Dar viena problema - gyvatukai. Dauguma gyventojų senuosius gyvatukus jau yra pasikeitę į naujus, šiuolaikiškus, ir tik maža dalis likę prie senųjų, išlankstytų iš paprasto vamzdžio ir likusių iš namo statybos (prieš 30-35 metus) laikų. Ta dalis gyventojų, kurie dar nėra jų pasikeitę, piktinasi, kodėl darbininkai jiems jų nekeičia. „Jiems yra pranešama, kad kai jie gyvatuką nusipirks, tada jis ir bus pakeistas. Mes negalime priversti visų gyventojų juos pasikeisti. Tuomet vėl kyla nepasitenkinimo banga, kas čia per renovacija, jeigu naujus vamzdžius atveda ir prijungia prie seno gyvatuko. Tačiau taip buvo nuspręsta investiciniame plane, kurį patvirtino patys gyventojai, taip yra suprojektuota, projektas taip pat gyventojams pristatytas. Dauguma jų per susitikimus tik kaišioja pagalius, nes paprasčiausiai nenori renovacijos ir jiems ji neįdomi. Tačiau, kai ateina statybinikai ir pradeda darbus, pastarieji atsibunda su tokiais klausimais, kaip kad, kodėl naujas vamzdis jungiamas prie seno gyvatuko“, - pasakoja pavaduotojas būsto priežiūrai. Pastarojo teigimu, šiai dienai Jurbarke vyksta daugelio namų renovacija, todėl situacija tokia, kad vos tik vienas namas baigia visas šias problemas spręsti, netrukus atsiranda kitas su tokiais pačiais ar panašiais rūpesčiais.

Gyventojai nepagalvoja, kad tiriant skundus gali tekti mokėti už prastovas. „Visos šitos procedūros užtrunka. Kol kas dar apsiėjom be teismo, tačiau sunku pasakyti, kaip bus ateityje. Kainuoja visos prastovos, skaičiuojami delspinigiai ir, galų gale, užsitęsus namo renovacijai visiems namo gyventojams ilgesnį laiką skaičiuojamos palūkanos. Dalis gyventojų turi pasiruošę visą pinigų sumą, nes žino, kiek apytikriai jiems reikės mokėti, tad nori atsiskaityti tada, kai tik bus galimybė padengti visą kreditą iškart su kuo mažesnėmis palūkanomis“, - sako V. Stulgaitis.

V. Stulgaičio nuomone, pagrindinė renovacijos kliūtis yra gyventojai, kurie jai nepritarė. Dalis gyventojų yra pasidarę butų remontus, neteisėtai užsisandarinę visus vamzdžius ir t.t. Darbininkams kyla problemų net tada, kai reikia pakeisti vamzdį, kuris uždengtas po plytelėmis. Tuomet reikia išardyti priėjimą, savininkas, aišku, nesutinka to padaryti ir t.t. „Viskas kyla dėl gyventojų nesupratingumo, nors jie puikiai žino, kad prie bendro naudojimo vamzdžių bet kokiu atveju turi būti priėjimas: ar tai avarija, ar šiaip noras patikrinti. Tik tada, kai ateina darbininkai, jie pradeda suprasti“, - sako jis.

V. Stulgaičio nuomone, yra tokių įmonių, kuriose neapskaičiuojamos jėgos ir vienu metu pasiimama per daug objektų. To pasekoje vėliau pasireiškia darbininkų trūkumas, kai kurie objektai tampa svarbesni, kiti ne tokie svarbūs, kyla įvairūs nesusipratimai ir t.t.

Pavaduotojas būsto priežiūrai neneigia, kad yra problemų su UAB „CCM Baltic“, tačiau jų atsakomybėje yra likęs tik vienas namas, kuris iki šildymo sezono turėtų būti baigtas renovuoti.

„Taigi, pastatyti naują gyvenamąjį namą kainuoja pigiau nei atlikti renovaciją. Tie gyventojai, kurie pritarė renovacijai, pagaliau turi suprasti, kad ji privalo būti įvykdyta“, - sako UAB „Jurbarko komunalininkas“ direktoriaus pavaduotojas būsto priežiūrai Vytautas Stulgaitis.