Dėl liūčių ekstremalią padėtį paskelbė ir Jurbarko rajonas

Apsispręsta. Nuo spalio 3 dienos 16 valandos Jurbarko rajono savivaldybėje skelbiama ekstremali padėtis. Ekstremalią situaciją Jurbarko rajono savivaldybėje skelbia rajono savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė savo įsakymu, kam vienbalsiai pritarė ekstremalių situacijų komisijos nariai, antradienį, spalio 3 dieną, šį klausimą svarstę rajono savivaldybės didžiojoje salėje.

Su prašymu skelbti ekstremalią padėtį rajone į administracijos vadovybę kreipėsi Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas, kuris dėl liūčių, kritulių žalos žemės ūkio situaciją įvardijo kaip katastrofišką.

Esamą situaciją žemės ūkyje komisijos nariams pristatė Jurbarko rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Ambrakaitis, informavęs ir apie Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos suteiktą informaciją apie kritulius. Norint skelbti ekstremalią situaciją, savivaldybės turi atsižvelgti į Vyriausybės nustatytus šešis kriterijus – apie ekstremalią padėtį gali skelbti tada, jei esama situacija atitinka bent vieną jų.

Savivaldybės lygio ekstremalioji situacija skelbiama, kai įvykis atitinka, pasiekia ar viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus ekstremaliųjų įvykių kriterijus ir yra bent viena iš šių sąlygų:

1. ekstremalusis įvykis savivaldybėje pasiekia tokį mastą, kai iš nuolatinės gyvenamosios vietos evakuojama daugiau kaip 300 gyventojų;

2. savivaldybėje ekstremaliojo įvykio padariniai sutrikdo daugiau kaip 500 gyventojų būtiniausias gyvenimo (veiklos) sąlygas ir ši padėtis trunka ilgiau kaip 24 valandas;

3. ekstremaliojo įvykio padariniai išplinta savivaldybės teritorijoje, kurios bendras plotas viršija du trečdalius visos savivaldybės teritorijos bendrojo ploto;

4. gelbėjimo, paieškos, neatidėliotini darbai ir ekstremaliųjų įvykių likvidavimas savivaldybės teritorijoje užtrunka arba numatoma, kad užtruks ilgiau kaip 24 valandas;

5. ekstremalusis įvykis susidaro savivaldybės teritorijoje esančiame pavojingame ar valstybinės reikšmės objekte arba dėl ekstremaliojo įvykio sutrinka ar sutrikdoma tokio objekto kontrolė ar funkcionavimas; 6. prašoma iš 3 ar daugiau gretimų savivaldybių pagalbos gyventojams evakuoti, gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, ekstremaliajam įvykiui likviduoti ir jo padariniams šalinti, kai savivaldybėje esančių civilinės saugos sistemos pajėgų ir materialinių išteklių nepakanka.

Anot V. Rekešienės, Jurbarko rajone esamai situacijai tiktų ketvirtasis kriterijus.

Spalio 2 dieną išplatintame Žemės ūkio ministerijos pranešime skelbiama, kad Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija siūlo Vyriausybei skelbti ekstremalią situaciją dėl lietaus užlietų laukų visoje šalyje. Preliminariais duomenimis, ūkininkai jau patyrė mažiausiai 40 mln. eurų žalą.

„Ekstremalios situacijos paskelbimas – tai įrankis kreipiantis į Europos Komisiją dėl galimų kompensacijų. Be to, tai leistų naudoti Vyriausybės rezervą situacijai valdyti“, – sakė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai pirmininkaujantis vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Šiuo metu (be Jurbarko rajono) ekstremalią situaciją yra paskelbusios 13-ka nuo lietaus nukentėjusių savivaldybių. Per trumpą laiką iškritęs kritulių kiekis tris – keturis kartus viršija daugiametę normą. Pasak Žemės ūkio ministerijos, tokios kritinės padėties žemės ūkyje nebuvo 40 metų.

Atnaujinsime. Papildysime.