Debatai įvyko: kandidatai į Seimą savo pasiūlymais ir juokino, ir šiurpino

„Debatams užtenka ir dviejų kandidatų. Jei bus vienas – bus agitacija“,- šypsojosi Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius antradienį Jurbarko verslo ir turizmo informacijos centre, laukdamas, kol susirinks kandidatai į Seimą Jurbarko-Pagėgių vienmandatėje rinkimų apygardoje. Rugsėjo 13-osios vakarą Jurbarke buvo surengti kandidatų į Seimą debatai, kuriems svečias iš Vilniaus ir moderavo. Agitacijos nebuvo, nes susirinko šeši iš devynių pretendentų. Dalyvavo liberalų sąjūdžio atstovas Ričardas Juška, Lietuvos centro partijos atstovė Aida Navikaitė Bagušauskienė, TS-LKD atstovas Daivaras Rybakovas, Darbo partijos atstovas Saulius Lapėnas, valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Antanas Kliunka ir Lietuvos liaudies partijos atstovė Rima Paukštelienė.

Į debatus neatvyko socialdemokratas Bronius Pauža, kuris, anot D.Radzevičiaus, paskambino ir atsiprašė, kad neatvyks, nes tuo metu dalyvavo Seimo plenariniame posėdyje. Jokių žinių debatų organizatoriai negavo iš Lietuvos laisvės sąjungos Dijanos Olsson bei Tvarka ir teisingumas partijos atstovo Kęstučio Komskio. „Mūsų laiko“ žiniomis, K.Komskis neatvyko, nes susirgo.

Debatuose užtikrintai laimėjo pats moderatorius D.Radzevičius. Tokie buvo pačių žiūrovų atsiliepimai. Jis kandidatams į Seimą uždavinėjo konkrečius klausimus, spaudė kalbėti iš esmės arba leido pasisakyti tiek, kad kandidatai pasirodų visu „gražumu“.

Moderatorius patikrino, ar kandidatai žino, kokia yra minimali alga, koks yra neapmokestinamas pajamų minimumas, kokia yra „Sodros“ skola. Tikrino, ar domisi naujuoju Darbo kodeksu, kokius mokesčius moka verslininkai. Paaiškėjo, kad didžioji dalis pretendentų negali atsakyti į šiuos elementarius klausimus arba tuo menkai domisi.

D. Radzevičius klausė kiekvieno kandidato, ko labiausiai trūksta Jurbarko-Pagėgių savivaldybių gyventojams. Beveik visi patikino, kad darbo vietų ir didesnių algų. Daugumos nuomone, gyventojai turėtų gauti nuo 600-1000 eurų, kad užtikrintų savo minimalius poreikius. Įdomiausia, kad pagal praėjusių metų pajamas tik keli iš dalyvavusių kandidatų gauna daugiau nei 600 eurų per mėnesį. Likusiųjų alga – 500 eurų ir mažiau.

Kai kurie kandidatai atsakydami pažėrė tokių perliukų, kad susirinkę pečiais gūžčiojo, juokaudami, kad kai kurie nesupranta, kur einantys. Kai kurie linksmino susirinkusiuosius, aiškindami, kiek turi gauti medikai, mokytojai, bet paprašyti paaiškinti, iš kur tų pinigų paimti, pasakyti negalėjo.

Kai kurie kandidatai įžiūrėjo tik vieną būdą mokytojų algoms pakelti – sumažinti Seimo narių skaičių ir atimti iš jų tokias privilegijas, kaip, jų žodžiais, kanceliarinės prekės, automobiliai.

Susirinkusieji jurbarkiečiai ir pagėgiškiai, kurių didžioji dauguma, įvairioms partijoms priklausantys ir savų kandidatų atėję palaikyti, taip pat galėjo užduoti klausimų. Jie klausė konkrečiai: ką kandidatai kaip Seimo nariai darytų su tais emigrantais, jei jie sugalvotų grįžti į Lietuvą; ką darytų, jei grįžtų į gimtąją šalį visi kriminaliniai nusikaltėliai; ar kandidatai pritaria vienalytėms santuokoms; ką darys, kad neliktų vokelių medikams. Perliukų šiuo klausimu pažėrė ir patys klausytojai: vienas vyras pasiūlė skirti medikams priedus už išgydytas ligas: išgydei žmogų – gavai priedą. „O jei ligonis numirė – sodinti gydytoją į kalėjimą“, - šalia ironizavo kitas jurbarkietis.

Netrūko ir originalių, patį moderatorių pribloškiusių, pasiūlymų: sugrįžusius į Lietuvą savus emigrantus lietuvius traktuoti kaip pabėgėlius ir už jų apgyvendinimą iš Europos paprašyti lėšų jų įkurdinimui Lietuvoje.

Plačiau - "Mūsų laikas" laikraštyje.

Visą debatų vaizdo įrašą rasite "Mūsų laikas" feisbuko paskyroje.