Daugiabučio gyventojų pagalbos šauksmas dėl fekalijų dvoko ir baimės susirgti

Priešais naująjį senamiesčio fontaną stovinčio Kauno g. 23 daugiabučio laiptinės gyventojai nežino kur kreiptis pagalbos. Gyvena virš kone viešu tualetu virtusio 4-ojo buto, kuris, be to, gali būti pavojingos ligos – džiovos židiniu. „Padėkite mums. Nežinome, į ką daugiau kreiptis“, - „Mūsų laikui“ skundėsi laiptinės gyventojai, kuriems jokios tarnybos tikina negalinčios padėti, nes tai privati valda. Tokių skundų neįpareigotas nagrinėti ir visuomenės sveikatos centras. Šioje situacijoje, pasirodo, bejėgiai ir antstoliai, įpareigoti atimti butą, bet to padaryti negalintys. Vis dėlto išeitis yra.

„Pasimeldžiu Dievuliui. Klausiu, už ką mane baudi. Niekam nelinkiu tokio gyvenimo“, - „Mūsų laikui“ guodėsi viena Kauno g. 23 daugiabučio gyventoja, nežinanti, kur kreiptis pagalbos. „Kodėl mes turime gyventi uostydamos fekalijų kvapą”? Pirmoje daugiabučio laiptinėje gyvenančių žmonių bėdos prasidėjo maždaug nuo praėjusio rudens, kuomet antrame aukšte gyvenantiems atjungė šalto ir karšto vandens tiekimą. Anot gyventojų, tame bute gyvenanti viena našlė girtuokliauja. Ir girtuokliauja ne viena – prie butelio susirenka ir vyrų. Gamtinius reikalus atlieka ten pat, nors vanduo atjungtas. Po išgertuvių po laiptinę ir aukščiau esančius butus pasklinda toks dvokas, kad turi kone visą dieną laikyti atidarytą balkoną, laiptinės duris, kad išsivėdintų. Laiptinės gyventojai turi kęsti ne tik dvoką, bet ir baiminasi, kad neužsikimštų ir fekalijomis  neužpiltų rūsių, todėl dažnai pila į klozetą vandenį – išnaudoja daugiau nei trigubai šalto vandens nei paprastai.

Į redakciją kreipęsi laiptinės gyventojai pavardžių nenorėjo sakyti, nes baiminasi susidorojimo. Anot jų, piktybiškai elgiasi ne tik tame bute moterį lankantys vyrai, bet ir pati daugiabučio gyventoja.
Laiptinę smardinančiame bute girtuokliaujama dažniausiai savaitgaliais. Pašnekovai spėja, kad matyt tada galvojama, kad policija ir socialiniai darbuotojai nedirba ir neateis. Bet būna, kad ir darbo dienomis vyksta orgijos. Taip nutiko praėjusią savaitę. „Vakar atvažiavo vaikai Kovo11-ąją švęsti, tai pasklido tokia smarvė. Jie stebėjosi, kaip galima tokioje smarvėje gyventi. Laikėme atidarytas laiptinės duris, kad išsivėdintų“, - kalbėjo vienas iš pašnekovų.

Blogiausia yra tai, kad ta moteris buvo pusmetį priverstinai gydoma nuo tuberkuliozės. Iš gydymo įstaigos grįžo po naujų metų. Laiptinės gyventojai gyvena su baime užsikrėsti – artimieji tikrinasi pas medikus, plauna laiptinės turėklus. „Kiek žinau, džiova sergantys turi kurį laiką gerti vaistus, laikytis tam tikro maitinimosi ir gyvenimo režimo ir pan.“, - kalbėjo laiptinės gyventojai, manantys, kad tokio režimo toji moteris tikrai nesilaikanti.
Gyventojai bandė tartis su bėdas keliančia moterimi, bet ši tikina negirtuokliaujanti arba atkerta, kad jos butas ir ji gali daryti, ką norinti. „Tiesiai šviesiai sako, kad tai ne tavo reikalas“, - sakė vienas ir kenčiančių gyventojų.
Laiptinės gyventojai nežino, kur kreiptis – prašė pagelbėti daugiabučio komendanto, miesto seniūno. Tie tikino nieko negalintys padaryti, nes tai yra privati valda. Bandė patekti į butą ir seniūnas, ir socialiniai darbuotojai, bet jiems taip ir nepavyko, nes 4-ojo buto gyventoja jų paprasčiausiai neįsileido. Laiptinės gyventojai buvo iškvietę ir policijos pareigūnus, tačiau ir jie nebuvo įleisti. Policininkai tikino, kad neturi teisės laužtis į namus.
Baimindamiesi tuberkuliozės protrūkių, laiptinės gyventojai kreipėsi ir į Jurbarko visuomenės centro specialistus - šie juos patikino irgi negalintys padėti - negali nurodinėti.
Skambino net į „Jurbarko vandenis“, prašydami atnaujinti tam butui vandens tiekimą. Šios bendrovės atstovai patikino, kad butas prasiskolinęs (turi 8 tūkst. Lt skolos) ir vandens neįjungs.
„Mes nežinome, kur kreiptis pagalbos, jei visi sako, kad neturi teisės ir nieko negali padaryti“, - guodėsi gyventojai.

Kreiptasi į anstolius, tačiau ir šie bejėgiai

Beviltiška padėtis - be išeities. „Jurbarko vandenų“ abonentų tarnybos viršininkas Vytautas Skridla, žino šį atvejį, į juos ne kartą buvo kreiptasi. Patvirtino, kad yra taip, kaip pasakojo gyventojai. Jo žiniomis, „Jurbarko vandenys“ dėl to buto jau kreipėsi į anstolius – šie turėjo atimti butą ir parduoti varžytynėse. Tačiau pastarieji tai padaryti bejėgiai, nes šis butas registruotas tos moters motinos vardu. Kadangi toji moteris Registrų centre dokumentų nesusitvarkiusi, t.y. oficialiai ji nėra buto savininkė, turto neturi, anstoliai negali iš jos to buto atimti.
„Jurbarko vandenų“ abonentų tarnybos viršininkas patikino, kad jie turi visas teises daugiabučiuose atjungti vandenį, - tai yra kraštutinė priemonė. Anot jo, atjungti šalto ir karšto vandens tiekimą bute galima netgi tada, kai jame yra nepilnamečių vaikų. Minėtame Kauno g. 23 ketvirtame bute nepilnamečių vaikų nėra. Moteris gyvena viena. Jos mama mirusi.
Anot V. Skridlos, atjungti vandenį yra kraštutinė priemonė. Atgauti skolas nesitikima. „Bent jau skola neauga“, - sakė jis. Atnaujinti vandens tiekimą tokiems gyventojams negali, jei už jį nemokama. Jo žiniomis, tame bute nemokama tiek laiko, kiek jame gyvenama. „Nesame labdaros organizacija“, - sakė jis.
Pasak V. Skridlos, vienintelė išeitis - tos moters mirtis. Tuomet butas automatiškai atitektų valstybei. Tiesa, gali būti ir kita išeitis. Reikia kreiptis į teisininkus ir jų prašyti pagalbos.
Antstolės Astos Pliuškevičienės padėjėja Jurgita Sungailė patvirtino, kad antstoliai tokioje situacijoje yra išties bejėgiai – negali atimti buto iš asmens, kuris neturi tos nuosavybės dokumentų. Anot jos, „Jurbarko vandenys“ gali kreiptis į teismą, kad priverstų tokią gyventoją susitvarkyti dokumentus, bet, kiek jai žinoma, tokiais klausimas į teismus nesikreipiama. „Žinoma, į teismą galima kreiptis bet kokiu klausimu, bet neaišku, ar jis patenkins prašymą“, - sakė ji.

Visuomenės sveikatos centras tokių skundų nenagrinėja

Teisininkai pataria kreiptis į tarnybas, kurios rūpinasi visuomenės sveikata, higienos normomis, kad už pažeidimus baustų piniginėmis baudomis. Tačiau nubausti už higienos normų nesilaikymą taip pat nėra kam. Prieš tokius asocialius kaimynus nieko negali imtis ir Tauragės visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriaus specialistai. Anot šio centro vedėjos Jolitos Lapėnienės, centras tiria tik skundus, susijusius su ūkine komercine veikla. Tokių pavienių skundų, susijusių su privačia valda, nenagrinėja.
Nieko nepadėtų skundas, jei gyventojai kreiptųsi dėl įtarimų, kad jų daugiabučio kaimynas serga tuberkulioze ir gali užkrėsti visus ten gyvenančius. Anot J. Lapėnienės, toks asmuo priverstinai gydomas, jei jis yra jų tarnybos apskaitoje ir jei pagal tam tikras indikacijas jį priklauso gydyti.
Visuomenės sveikatos centro apskaitoje Kauno g. 23 daugiabučio 4-ajame bute gyvenanti moteris yra. Specialistė A.Valiokienė patvirtino, kad moteris buvo paguldyta su pavojinga atvira plaučių tuberkulioze į ligoninę 2011 metų liepą, buvo gydoma, o 2012 metų sausio pradžioje visuomenės sveikatos centras gavo duomenis, kad moteris nėra baciliari, t.y. neišskiria bakterijų į aplinką. „Tokius turime duomenis. Kaip yra dabar, nežinia, nes liga gali atsinaujinti, bet tai gali nustatyti gydytojas“, - sakė A.Valiokienė. Toji moteris turi pati kreiptis į medikus – niekas negali priversti.

Išeitis yra – turtą paveldės valstybė

Yra viena išeitis. Palaukti. Anot anstolės A. Pliuškevičienės padėjėjos J. Sungailės, jei asmuo nesikreipia į Registrų centrą ir nuosavybės dokumentų nesusitvarko per tam tikrą laiką, turtą paveldi valstybė, ir toks asmuo yra iškeldinamas. Jei nesutinka išsikelti geranoriškai, tuomet valstybė kreipiasi į teismą įpareigoti iškeldinti. Anot J. Sungailės, valstybė laukia gana ilgai – apie trejus metus. Pasak jos, bet kokiu atveju taip ilgai tęstis negali. Arba tas asmuo susitvarko dokumentus, arba tas turtas atitenka valstybei.