Daugėja trilapės blignos radimviečių

Trąšūs lapuočių miškai vis labiau puošiasi įvairiaspalviais efemeroidų žiedais. Kol medžiai dar nesulapoję ir  neužstoja saulės, šie augalai turi suspėti pražysti, subrandinti sėklas ir prikaupti maisto atsargų. Didžiausia efemeroidų įvairovė yra upių slėnių ir šlaitų medynuose, kuriuos sudaro uosiai, klevai, liepos, skroblai, ąžuolai, guobos. Baltažiedės ir geltonžiedės plukės – bene dažniausi ankstyvieji žiedai. Kiek retesnės yra paprastosios vištapienės, paprastieji rūteniai, muskusiniai ūksminai. Kartu gausiai žydi ir žibuoklės, švitriešiai, tamsiosios plautės, kurių lapai žaliuoja per visą sezoną. Tarp efemeroidų yra ir saugomų rūšių – tuščiaviduris ir tarpinis rūteniai, meškinis česnakas bei trilapė bligna. Pastaroji laikoma labai reta ir nykstančia rūšimi – įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (LRK) pirmoje kategorijoje.

 Literatūros duomenimis Lietuvoje yra žinomos bent 5 trilapės blignos (Isopyrum thalictroides) radimvietės, tačiau daugumoje augalai gali būti išnykę arba jų buvimas pakartotinai nepatvirtintas. 2007 m. išleistoje LRK nurodomos tik dvi vietovės, kur šie augalai aptinkami – Kamšos botaninis zoologinis draustinis ir Dubysos slėnis ties Lyduvėnais. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos specialistai 2010 m. gyvybingą blignų populiaciją aptiko Direkcijos priežiūrai priskirtame Lapgirių botaniniame draustinyje, Jurbarko rajone.

        Šiemet sumanyta tikslingai paieškoti blignų ir kitose Direkcijos prižiūrimose teritorijose. Tam pasirinktas Jūros ichtiologiniam draustiniui priklausantis Šešuvies upės slėnis Tauragės rajono rytinėje dalyje. Šešuvies slėnis nėra miškingas, todėl tinkamų vietų gana mažai. Patikrinus porą slėnio atkarpų ties Bildenių kaimu, paieška antrojoje atkarpoje buvo sėkminga. Slėnio šlaite, apaugusiame senu plačialapių medžių mišku, maždaug 100 m ilgio ruože gausiai žydėjo retieji augalai. Miško buveinės vertę rodė ir kitos čia augančios saugomų augalų rūšys – meškiniai česnakai, tuščiaviduriai rūteniai, daugiametės blizgės. Nors miškas ir privatus, tikėtina, kad ūkinė veikla didelės grėsmės nekelia, nes dėl šlaitų statumo ir draustinio statuso yra griežti miško naudojimo apribojimai.

      Gal būt trilapė bligna ir nėra tokia didelė retenybė, bet dėl ankstyvo žydėjimo gamtos tyrėjų lieka nepastebėta. Gegužės mėnesį ji dažniausiai jau būna nužydėjusi, o ir žydėjimo metu reikia atidžiai žiūrėti, kad atskirtum gana panašiai žydinčių baltažiedžių plukių fone.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato info.