Dalis Jurbarke likusio jaunimo nenori nei dirbti, nei mokytis

Grėsminga situacija Jurbarko rajono darbo rinkoje. Per ketverius metus, nuo 2008 iki 2012 metų, darbingo amžiaus bedarbių Jurbarko rajono savivaldybėje sumažėjo 3749, iš kurių jaunimo iki 25 metų – net 30 procentų. Didelė dalis neišvykusio tokio amžiaus jaunimo nenori nei dirbti, nei mokytis.

„Užaugo ta karta žmonių, kurių didelė dalis, ir ypač jaunų žmonių, nieko nenori. Nei dirbti, nei mokytis. Jų tėvai sėkmingai gavo pašalpas, ir dabar jie patys nori taip gyventi. Gal čia psichologinė bėda, kurią reikia Lietuvos mastu spręsti“, - svarstė Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus vedėja Rita Kliukienė, antradienį rajono vadovams, darbo biržos partneriams, žiniasklaidos atstovams ataskaitiniame susitikime pristatydama darbo rinkos pasikeitimus 2012 metais Jurbarko krašte. R. Kliukienė turi omeny jaunimą iki 25 metų, kuris dažnai neturi ne tik profesijos, bet ir vidurinio ar net pradinio išsilavinimo.

„Grėsmingai daugėja žmonių, kurie neturi profesijos Jurbarko rajone. Tokių jaunuolių yra 54 proc.“, - liūdną situaciją patvirtino Andžela Jakienė, Tauragės teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja. Susitikime prabilta, kad užaugusi trečia karta Jurbarko gyventojų, norinčių gyventi iš pašalpų. Vaikai laukia ne Velykų, o pašalpų dienos.
Iki 2013 metų vasario 1 dienos Jurbarko rajone bedarbių užregistruota 3074, iš kurių jaunimas iki 25 metų sudaro 407, t.y. apie 13 proc. visų bedarbių.

Dirbti gali ir nori tik mažuma
Darbo biržos vadovai pripažįsta, kad suaktyvinti ir įdarbinti tokius jaunuolius labai sudėtinga. Juos dažniau kviečiasi pokalbiams, siekia įdarbinti per 3-4 mėnesius. Paaiškėja, kad tie jaunuoliai ieško lengvo uždarbio.  „Gauname pranešimų, kad pasienyje sulaikytas su kontrabanda ir pan. Yra bėdų su jaunais žmonėmis“, - sakė R. Kliukienė.
Pripažįstama, kad sunku įdarbinti ne tik jaunimą. Jurbarko rajone registruotų bedarbių dauguma – arba nenori dirbti, arba tam nepasiruošę. Daugiausiai bedarbių, t.y. 41 proc. nori dirbti, bet nepasirengę. 25 proc. nei nori dirbti, nei pasirengę. 8 proc. pasirengę dirbti, bet nenori. Tik 26 proc. ir nori dirbti, ir yra pasirengę. T. y. yra apie 800 asmenų, kurie pasiruošę ir nori dirbti. Bet maždaug tiek pat yra nenorinčių ir nepasiruošusių darbui.

Išsilavinęs jaunimas nori lengvo darbo ir didelės algos
Darbo biržos atstovai pastebi, kad ir Jurbarko rajono jaunimas su aukštuoju išsilavinimu nori lengvo darbo – mažai dirbti, bet uždirbti greitai ir daug. Darbo biržos atstovai pateikė pavyzdį. Jie organizavo susitikimą su karininku, kuris susirinkusiems Jurbarko krašto jaunuoliams pristatė savo profesiją. Iš 40 jaunuolių nė vienas nesusidomėjo. Tas pats nutiko ir organizuotoje darbų mugėje su didžiausiu Jurbarko rajono darbdaviu „A.Žilinskio ir Ko, UAB“. Anot R. Kliukienės, šios bendrovės atstovai buvo pasiruošę priimti visus jaunuolius, atėjusius į susitikimą. Tokių pakviestų apie 20 buvo su aukštuoju išsilavinimu. „Nė vienas nepasiliko individualiam pokalbiui ir neteikė prašymų“, - apgailestavo R. Kliukienė.
Kitas panašus susitikimas vis dėlto nustebino. Jurbarkjo darbo biržos skyrius, atsižvelgęs į tuometinę situaciją, kuomet trūko pasieniečių, suorganizavo jaunuolių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, susitikimą su Pagėgių rinktinės vienos užkardos vadu, kuris supažindino su profesija, darbo specifika. Susitikime dalyvavo 15 jaunuolių. Visi 15 teikė prašymus pokalbiui. Toks susidomėjimas labai nustebino darbo biržos atstovus.

Įdarbinti absolventų nenori darbdaviai
Darbo biržos atstovai pripažįsta ir kitą bėdą. Jurbarko krašto darbdaviai nenori įdarbinti absolventų, neturinčių darbo įgūdžių. Anot R. Kliukienės, Jurbarko rajono darbdaviai labai nenori įdarbinti absolventų, ką tik baigusių mokyklą ir pradedančių savo darbinę veiklą tam, kad įgytų darbinių įgūdžių. Darbo birža pusmečiui finansuoja ne tik įdarbinto asmens 50 proc. darbo užmokestį, bet ir 20 proc. finansuoja tą asmenį, kuris padės įgyti įgūdžių. „Šiais metais esame mirties taške – nė vienas darbdavys nesutiko įdarbinti nė vieno absolvento, kurių turime 50. Darbdaviai nenori jaunų žmonių. Sako, kad prašymų dirbti turi visą krūvą iš patyrusių žmonių ir nenori terliotis su pradedančiaisiais“, - sakė R. Kliukienė. Tai, kad darbdaviai vengia priimti jaunuolius bent praktiką atlikti, patvirtino ir Jurbarko turizmo ir verslo informacijos direktorė Gaiva Mačiulaitienė.
Pripažįstama, kad yra bėdų ir su Jurbarko rajono darbo vietų kokybe. Anot A. Jakienės, darbo vietos nėra kokybiškos. Turi keistis ir darbdavių požiūris. „Darbdavys sako, kad trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, nors ta pati kvalifikuota darbo jėga išeina iš jo“, - tvirtino A. Jakienė. „Pabendravus su jaunuoliais paaiškėja, kad  kartais jam sukraunami darbai ne pagal funkcijas“, - sakė R. Kliukienė.
Vis dėlto yra kur kas skaudesnių bėdų, susijusių su jaunimu. Apgailestaujama, kad jaunimas nenori grįžti gyventi ir dirbti į Jurbarką. Tai rodo statistika. Per ketverius metus, nuo 2008 iki 2012 metų, darbingo  amžiaus bedarbių Jurbarko rajono savivaldybėje sumažėjo 3749, iš jų vyrų ir moterų po 18 procentų, o jaunimo iki 25 metų – net 30 procentų. 

Faktai

• Nedarbas Jurbarko rajone yra didžiausias Tauragės regione ir vienas didžiausių visoje Lietuvoje. Pagal didžiausią nedarbą Lietuvos savivaldybėse, Jurbarkas yra 9-oje vietoje nuo galo. Didesnis nedarbas yra Alytuje, Lazdijuose, Ignalinoje. Mažiausias nedarbas -Nidoje, Kretingoje, Vilniuje, Trakuose.
• 2013 m. sausio 1 d. Jurbarko rajone buvo registruoti 2942 bedarbiai. Tai sudarė 16,8 proc. teritorijos darbingo amžiaus gyventojų. Jurbarko rajone nedarbas yra didžiausias visame Tauragės regione - 16,8 proc., mažiausias Šilalės rajono savivaldybėje – 9,7 proc.
• Didžiausiais nedarbas - Smalininkų ir Skirsnemunės seniūnijose, mažiausias – Juodaičių, Šimkaičių ir Veliuonos seniūnijose. Nedarbas mažėjo Viešvilės, Raudonės ir Jurbarkų seniūnijose.
• Per 2012 metus užregistruota 4012 bedarbių. 1090 daugiau negu per 2011 metus.
• 2012 metais nedarbas augo ir metų pabaigoje bedarbiai nuo darbingo amžiaus asmenų sudarė 16,8 procento. (Bedarbių skaičius 2010 m. - 3614, 2011 m. – 2811, 2012 m. – 2942.)
• SODROS duomenimis, sumažėjo samdomų darbuotojų skaičiaus augimas. Per 2011 metus dirbančiųjų skaičius išaugo 154, o per 2012 sumažėjo 104.
• 2012 metais, palyginus su 2011 metais, pavyko įdarbinti 131 asmeniu mažiau, sumažėjus laisvų darbo vietų terminuotam darbui.

Galinčio ir norinčio dirbti jaunimo Jurbarko krašte nėra daug.